Gedžiūnėlių pilkapynas
Gedžiūnėlių pilkapynas | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Ignalinos rajonas | ||
Seniūnija | Kazitiškio seniūnija | ||
Naudotas | VI a. - XII a. | ||
Žvalgytas | 1958 | ||
Tirtas | 1976, 1978, 1985 m. |
Gedžiūnėlių pilkapynas, Garšvinės pilkapynas – pilkapynas Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Gedžiūnėlių ir į šiaurės rytus nuo Garšvinės kaimo (Kazitiškio seniūnija), miške, abipus kelio Seniškis – Daržininkai. Didžiausias Lietuvos pilkapynas, užimantis 40 ha plotą.[1]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pilkapyne 33 ha teritorijoje išliko apie 560 pilkapių; buvę kaimo laukuose sunaikinti ariant. Pilkapiai išsidėstę 5–25 m atstumu vienas nuo kito, apie 30 ha plote. Jų sampilai 6–12 m, kai kurie 14–18 m skersmens ir 0,3-1,5 m aukščio. Daugumos pilkapių sampilus supa duobės ar juosia grioviai. Dalis sampilų pailgi – nuo 8-10 iki 14–16 m ilgio ir 4–7 m pločio, juos supa pailgos duobės.
1958 m. žvalgomuosius tyrimus atliko Istorijos instituto, 1976 m., 1978 m. ir 1985 m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Iš suardytų pilkapių surinkta VI a. – XII a. radinių, juos saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[2] 2003 m. dalį pilkapių iškasinėjo vandalai, su metalo ieškikliais ieškantys senovinių radinių.
1,45 km į pietvakarius nuo pilkapyno yra Kazlupiškės piliakalnis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Ignalinos rajono savivaldybė - Architektūriniai, archeologiniai, istoriniai paminklai“. ignalina.lt. 2015-12-01. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.
- ↑ Jonas Balčiūnas. Gedžiūnėlių pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 482 psl.