Freilinos (Velaskesas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Freilinos
kitaip Meninos
Menininkas Diegas Velaskesas
Metai apie 1656
Meno kryptis Barokas
Medžiagos, technika aliejinis paveikslas, drobė
Matmenys 318 x 276 cm
Miestas (vieta) Madridas
Muziejus Prado muziejus

Freilinos, kitaip žinomas neverčiamu pavadinimu Meninos (isp. Las Meninas, dar kitaip Pilypo IV šeima) – ispanų baroko tapytojo Diego Velaskeso (15991660) grupinis portretas, kurio centre vaizduojama Ispanijos karaliaus Pilypo IV duktė, tuo metu apie 4 metų amžiaus infanta Margarita su freilinomis. Paveikslas įvardijamas žymiausiu Diego Velaskeso kūriniu ir vienu žymiausių paveikslų Europos dailės istorijoje. Eksponuojamas Prado muziejuje Madride.

Apie paveikslą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Freilinos“ (kitaip „Meninos“) yra grupinis Ispanijos karaliaus šeimyninis portretas. Paveikslo centre vaizduojama jaunesnioji karaliaus Pilypo IV duktė infanta Margarita. Iš abiejų jos pusių pavaizduotos taip vadinamos meninos (iš portugalų meninha − „maža mergaitė“) − freilinos, kurioms suteikta garbė patarnauti karaliaus dukteriai: María Agustina de Sarmiento (Margaritai iš dešinės) ir Isabel de Velasco. Paveikslo dešinėje artimajame plane vaizduojami du dvaro nykštukai: vokietė María Bárbola ir italas Nicolasito Pertusato, bandantis koja pajudinti šunį. Toliau vaizduojama infantos auklė Marcela de Ulloa, besikalbanti su nenustatytos asmenybės karininku. Kambario gale, pro duris ant laiptų vaizduojamas karalienės kamerdineris José Nieto Velázquez, kuris galbūt turėjo giminystės ryšių su dailininku.

Diegas Velaskesas pavaizdavo save paveikslo kairėje su teptuku prieš molbertą. Karališkoji pora, Pilypas IV ir Marijana Austrijietė, atsispindi veidrodyje, pakabintame ant kambario galinės sienos. Paveikslo veiksmas vyksta dailininko studijoje karališkuosiuose rūmuose Madride ir galima spėti, kad Velaskesas save pavaizdavo tapantį karališkosios poros portretą, o paveiksle vykstanti scena vaizduojama iš karaliaus ir karalienės akių perspektyvos. Kitu spėjimu, gal Velaskesas tapo būtent šį paveikslą, t. y. „Freilinose“ pavaizduotas paties paveikslo nutapymas. Nors paveikslą galima vertinti kaip infantos Margaritos portretą, visgi pati princesė neatrodo jam pozuojanti. Kitu spėjimu, paveiksle gal vaizduojama scena dailininko kambaryje tuo momentu, kai Velaskesas tapė, o karališkoji pora į jį netikėtai įėjo.

Paveikslas sukurtas apie 1656 m., jo svarbą karaliui liudija tai, kad Pilypas IV nuolat laikė jį savo privačiame kambaryje. XVII a. italų tapytojas, dirbęs Ispanijos karaliui, Luka Džordanas pavadino paveikslą „tapybos teologija“.[1] Paveikslas yra Prado muziejuje Madride nuo pat jo atidarymo 1819 m. Velaskeso pozą paveiksle panaudojo Fransiskas Goja 1800 m. pavaizdavęs save prie molberto taip pat grupiniame karališkosios šeimos portrete „Karolis IV su šeima“. 1957 m. Pablas Pikasas sukūrė 44 paveikslų variacijas Velaskeso „Freilinų“ tema.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Prado muziejaus svetainė
  • Cole, Bruce. Art of the Western World: From Ancient Greece to Post Modernism. Simon and Schuster, 1991. p. 175

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]