Fortunatianas Akvilėjietis

Fortunatianas (sen. gr. Φουρτουνατιανός, lot. Fortunatianus, gyveno IV a.) – Akvilėjos vyskupas, krikščionių rašytojas.

Afrikoje gimęs Fortunatianas gyveno valdant imperatoriui Konstancijui II. Fortunatianas sudarė trumpus Evangelijų paaiškinimus (komentarus), sudalytus į skyrius ir parašytus vietine šnekamąja kalba. Alegorinei Biblijos pusei skirti jo kūrinių fragmentai buvo atrasti tik XX a. – XXI a. pradžioje.

Jeronimas Stridonietis 97–ajame (skirtame Fortunatianui) savo „Garsių vyrų knygos“ skyriuje apie Fortunatianą kalba kaip apie žmogų, kuris yra visuotinis Nikėjos tikėjimo išpažinimo šalininkų priešiškumo taikinys. Priešiškumo priežastys buvo šios: 355 m. imperatorius Konstancijus II sukvietė Milano susirinkimą, susirinkimui vadovavo arijonai, jie nugalėjo ir pasmerkė Afanasijų Didįjį, Nikėjos tikėjimo nuostatų vadovą; pas popiežių Liberijų buvo nusiųstas imperatoriaus pasiuntinys reikalaujant pasirašyti Susirinkimo sprendimus, tačiau popiežius Afanasijui reikalavo įstatymų numatyto teismo, į tai imperatorius pagrasino popiežių ištremti ir davė tris dienas pagalvoti; popiežius atsisakė ir buvo ištremtas Trakijon, į Verijos miestą; Liberijui esant tremtyje Fortunatianas primygtinai jį įtikinėjo prisidėti prie erezijos, prie arijonizmo.