Fiziokratizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fiziokratizmas – politinės ekonomijos srovė, kurios šalininkai tikėjo, jog tvarką nustato Dievas. Graikų kalboje reiškia „gamtos valdžią“. Vyravo XVIII a..

Idėjos[taisyti | redaguoti kodą]

Fiziokratai kritikavo markantilizmą, pagrindiniu turto didinimo šaltiniu laikė žemės ūkį. Vykstančius ekonominius procesus vertino kaip natūralius, turinčius savo dėsningumus, o dėsnius suvokė kaip objektyvius. Fiziokratų teigimu natūralią tvarką nustato Dievas, o pozityvi tvarka yra įrankis natūraliai tvarkai įgyvendinti. Idealia visuomenė laikė tokia, kurioje buvo garantuota natūrali privatinės nuosavybės teisė. Pirmieji bandė parodyti gamybos procesą kaip repodukciją, o cirkuliaciją kaip šio proceso formą bei parodyti, kad turtas savaime pasiskirsto tarp visuomenės klasių.