Merkantilizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Merkantilizmas – ekonomikos teorijos raidos srovė, kuri pabrėžia mainų ir prekybos svarbą, bei laiko tai tautos gerovės šaltiniu. Ankstyvojo kapitalizmo ekonominė politika.

Skiriamas į ankstyvąjį (XVI a. - XVII a.) ir vėlyvąjį (XVIII a.) merkantilizmą.

Idėjos[taisyti | redaguoti kodą]

Prekyboje, ypač užsienio, gaunami pinigai sudaro tautos ir valstybės turtą. Norint padidinti turtą yra būtinos valstybinio protekcionizmo priemonės, kuriomis būtu reguliuojama šalies užsienio prekybą, skatinamas eksportas, stabdomas importas ir produkcijos pardavimo į užsienį gamybos vystymas. Merkantilistų manymu, gamybos plėtrai palaikyti yra būtinas žemas darbo užmokestis, spartus gyventojų skaičiaus augimas.

Bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Rėmė užjūrio kolonijų tinklo kūrimą, kolonijų draudimą prekiauti su kitomis tautomis, skatino sidabro ir aukso kaupimą, draudimą prekybą užsienio laivais, maksimalų vietinių išteklių naudojimas.

Kritika[taisyti | redaguoti kodą]

Merkantilizmo srovės kritikos pradininkais laikomi Adamas Smitas ir David Hume.