Estijos gelbėjimo komitetas
Estijos gelbėjimo komitetas (est. Eestimaa Päästekomitee) – Estijos provincijos asamblėjos (Maapäev) išrinkta vykdomosios valdžios institucija, kuri 1918 m. vasario 24 d. Taline paskelbė Estijos nepriklausomybės deklaraciją.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Komitetas buvo sukurtas 1918 m. vasario 19 d., kuomet Rusijos kariuomenė traukėsi, o Vokietijos imperijos kariuomenė veržėsi į Estiją pilietinio karo metu. Komitetui buvo suteikti visi įgaliojimai sprendimų priėmimo procese. Komitetas buvo įsteigtas Talino inteligentų klube, buvusiame „Estijos" teatro viršutiniame aukšte. Iš pradžių jo nariais buvo Juris Vilmsas, Konstantinas Petsas ir Juhanas Kukas, o pastarieji du buvo įtraukti į sudėtį neakivaizdžiai. Vasario 20 d. Kukas paskelbė apie pasitraukimą, jo vietą užėmė Konstantinas Konikas. Sukurtas komitetas tęsė nepriklausomybės deklaracijos rengimą, kurį palaikė Asamblėjos tarybos nariai. Rengiamame dokumente buvo daug pataisymų, todėl galutiniam redagavimui sukurta kita komisija, taip pat sudaryta iš trijų žmonių: Kuko, Jurio Jaksono ir Ferdinando Peterseno.
1918 m. vasario 23 d. Gelbėjimo komitetas viešai paskelbė Estijos nepriklausomą demokratinę respubliką Piarnu ir 24 d. – Taline.[2] Vasario 24 d. Komitetas sudarė laikinąją Estijos vyriausybę.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Miljan, Toivo (2004). Historical Dictionary of Estonia. Scarecrow Press. ISBN 978-0-8108-4904-4.
{{cite book}}: Cite has empty unknown parameter:|coauthors=(pagalba) - ↑ February 24: Independence Day