Epikantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Akis su epikantu
Jauna moteris su epikantu
Akis su epikantu ir be. With – su, without – be.

Epikantas – viršutinio voko odos klostė kampe nuo nosies iki vidinės antakio dalies, dengianti akies vidinį kamputį.

Epikantas būdingas Rytų ir Pietryčių Azijos gyventojams (mongolidams), bet pasitaiko ir kai kuriuose vietiniuose Amerikos, Afrikos gyventojuose.

Epikantus turi visų tautų maži vaikai, kol jų nosies šaknis dar būna žema, nepakilusi. Epikantas susidaro dar būnant įsčiose. Kai kurie vaikai jau gimsta be epikantų. Epikantas gali neišnykti, jei vaikas gimsta neišnešiotas. Vaikai su neišnykstančiais epikantais gali gimti motinoms alkoholikėms.

Europidų ir kitų rasių be epikantų atstovų turimi epikantai gali būti patologijos požymiai. Epikantas gali rodyti esant fetalinį alkoholio sindromą, 21-ąją trisomiją (Dauno sindromas), Cri du Chat („katės riksmo“) sindromą, per ankstyvą gimimą.

Pasaulyje yra daug tautų, kurios neturi epikanto. Ir atvirkščiai, epikantas būdingas praktiškai visiems vietiniams Rytų Azijos ir Pietryčių Azijos gyventojams. Nemažai žmonių su epikantais pasitaiko tarp indėnų, bušmėnų.