Dauno sindromas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žmogaus su Dauno sindromu kariotipas. (Yra trys 21-sios chromosomos kopijos)

Dauno sindromas (Dauno liga) kitaip dar žinoma kaip Trisomija 21, tai yra genetinis sutrikimas, kurio priežastis yra 21 chromosomos trisomija, tai reiškia, kad 21 chromosoma yra patrigubėjusi. Paprastai chromosomos turi dvi chromatides, tai yra dvi dalis, iš kurių susidaro X formos chromosoma, trisomijos atveju X formos nebelieka ir atsiranda pavienės trys chromosomos – chromatidės. Taip suardoma natūrali genetinės informacijos tvarka. Trisomija yra bene dažniausias apsigimimas tarp žmonių.

Ši liga pasireiškia vėluojančių pažinimo gebėjimų vystymusi – protiniu atsilikimu (Mental retardation or MR) bei sutrikusiu /vėluojančiu fiziniu augimu. Labai aiškiai ši liga yra skiriama pagal pakitusius veido bruožus. Suaugusių žmonių su Dauno vidutinis IQ koeficientas lygus apie 50, kai vidutinio suaugusio be sutrikimų jis lygus apie 100. Protinis atsilikimas istoriškai apibrėžiamas kai IQ koeficientas siekia 70 ir žemiau. Didelė dalis žmonių sergantys Dauno sindromu turi sunkaus laipsnio protinę negalią.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ši liga Dauno sindromu pavadinta britų gydytojo John Langdon Down, kuris ligą aprašė 1866 m., garbei. Tačiau šio sindromo klinikinė išraiška buvo aprašyta kiek anksčiau Jean Etienne Dominique Esquirol’o 1838 m. ir Edouard Seguin’o 1844 m. Dauno sindromas kaip 21 chromosomos trisomija buvo įvardintas Dr. Jérôme Lejeune’o 1959 m. Spalio 20 d. minima Nacionalinė Dauno sindromo diena. Lietuvoje Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, remdamasis naujausiais „Sveidros“ duomenimis, pažymi, kad chromosomų anomalijomis (Dauno sindromas į šią klasifikaciją įtrauktas) sergančiųjų 2010 m. užregistruota 737 (0–17 m. – 456 asmenys; 18 m. ir daugiau – 281). Iš jų 79 (0–17 m. amžiaus – 78) gydyti stacionare ir 9 jų mirę.

Faktai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai kad vaikas serga Dauno sindromu galima sužinoti dar prieš jam gimstant apžiūrint nėščiąją, taip pat ir po gimimo. Vienu ar kitu atveju reikalingi citogeniniai tyrimai. Nėštumai, kuriems diagnozuotas Dauno sindromas neretai yra nutraukiami. Nustatyta, jog rizika pagimdyti Dauno liga sergantį vaiką didėja moterims nuo 35 – 40 m.


Integravimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma vaikų sergančių Dauno sindromu ugdomi paprastose mokyklose, o kiti reikalauja specialių ugdymo įstaigų. Dauguma vaikų su Dauno sindromu, baigę mokyklą, norėtų studijuoti, tačiau Lietuvoje nėra pakankamai sąlygų, kad aukštasis išsilavinimas būtų pritaikytas protinę negalią turintiems žmonėms.

Pasaulyje žmonės sergantys Dauno sindromu gali įsidarbinti, turėti gerai apmokamą darbą, tačiau yra ir didelė dalis tokių, kurie reikalauja kur kas labiau pritaikytų sąlygų, kad jie galėtų dirbti.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Dauno sindromo požymiai
Eil nr. Simptomo lietuviškas pavadinimas Simptomo lotyniškas pavadiniams
1. Brushfield’o dėmės Brushfield maculis
2. Įstrižas akių plyšys Epicanthic ovile
3. Plokščias tarpuakis Applanatis nasus
4. Viena delninė raukšlė Rimula palmaris single transverse
5. Didelis tarpas tarp 1-i ir 2-o kojos pirštų Magnum spacium inter latissima pollicem et sucundus digiti
6. Nestabilūs sąnariai Flexibile ligamentorum
7. Trumpas kaklas Brevis collum
8. Didelis išsikišęs liežuvis Macroglassia
9. Raumenų hipotonija Hypotonia
10. Įgimtos širdies ydos Congenita morbi
11. Sulėtėjęs augimas ir vystymasis Truncas ad augumentum
12. Protinis atsilikimas Retardio mentalis
13. Žemas ūgis Humilis staturae

Prenetaliniai tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ultragarso tyrimas. Padidėjęs vaisiaus sprando skaidrumas rodiklis dėl galimo Dauno sindromo. Šis vaisiaus sprando skaidrumo matavimas atliekamas 11 – 14 nėštumo savaitėmis.
  2. Kraujo tyrimai. Ieškoma kraujyje esančių žymenų, kurie koduoja būtent Dauno sindromą.
  3. Vaisiaus vandenų bei placentos tyrimai. Šie tyrimai atliekami jei prieš tai buvusieji parodė didelę procentinę dalį, jog gimęs vaikas bus su Dauno sindromu.

Abortas[taisyti | redaguoti kodą]

Išsityrus, jog vaikas gims su Dauno sindromu, dažniausiai tokie nėštumai nutraukiami. Apie 98% UK nėštumų, kuriems buvo diagnozuotas Dauno sindromas, buvo nutraukti.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Tokiems žmonėms galima padėti tik bandant sumažinti simptomų keliamus nepatogumus. Tam pasitelkiami plastikos specialistai, taip pat bandoma kek įmanoma daugiau laviniti protinius sugebėjimus.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Dauno sindromas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka