Emfizema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sunki emfizema

Emfizema (sen. gr. emphysema 'išsipūtimas') – oro arba dujų susikaupimas audiniuose arba organuose.

Dažniausiai pasitaiko plaučių emfizema. Jai būdinga tai, kad nuolat didėja oro pripildomas plotas. Kartais po krūtinės ląstos traumos, pažeidus stemplę, plyšus krūtinplėvei ir patekus orui į plaučių vartus atsiranda tarpuplaučio emfizema. Tada oras spaudžia svarbiausias kraujagysles, širdį ir gali sukelti asfiksiją, širdies veiklos nepakankamumą.

Poodžio emfizema esti, kai oras iš kvėpavimo takų ar stemplės plinta kaklo ir veido poodinėje ląstelienoje. Paspaudus išsipūtusios odos vietą, girdėti būdingas traškėjimas. Suspaudus trachėją, stambias kraujagysles, pradedama dusti. Kai į negyvus galūnių, dubens, juosmens, sėdynės audinius patenka anaerobinė infekcija, audiniuose pradeda rinktis dujų – atsiranda dujinė gangrena.