Emausas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Vakarienė Emause“ (aut. Karavadžas, 1601)

Emausas (hebr.אֶמָּאוֹם‏‎ = Emmaom, gr. Ἐμμαούς = Emmaous, arab. عمواس = Imwas) – senovinė gyvenvietė Judėjoje, paminėta Evangelijoje pagal Luką. Emauso vieta tiksliai nežinoma – buvo 11 ar 30 km į šiaurės vakarus nuo Jeruzalės. Priimta Emausą tapatinti su keliomis vietovėmis Izraelyje: Kulonije, al Kubeibe, Abu Ghošu, Amvasu.[1] Vykdant archeologinius kasinėjimus, atrastos romėnų vilos, dviejų Bizantijos ir vienos kryžininkų laikų bažnyčių liekanos.

Lietuvoje biblinės vietovės vardu pavadinta Sudargo Emauso evangelikų liuteronų bažnyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie Emauso Judo kariuomenė nugalėjo Gorgijaus kariuomenę,[2][3] o Bakchidas ją pavertė tvirtove.[4][1]

Luko evangelijoje minima, kad Jėzus po savo mirties ir prisikėlimo pasirodė savo dviems mokiniams, jiems einant keliu į Emausą.[5] Nurodytas Emauso ir Jeruzalės kelio 60 stadijų atstumas.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Emausas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  2. 1 Mak 3, 40. 57
  3. 1 Mak 4, 1–15
  4. 1 Mak 9, 50
  5. Holy Bible: St. Luke 24: 13-35; Encyclopedia Judaica, Keter Publishing House, Jerusalem, 1972, "Emmaus," Vol. 6, pp. 726-727
  6. Luke 24:13-35. The Walk to Emmaus