Elizabeth Helen Blackburn

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Elizabeth Blackburn
Elizabeth Blackburn 2009-01.JPG
Elizabeth Blackburn
Gimė: 1948 m. lapkričio 26 d. (65 metai)
Hobartas, Tasmanija
Tautybė: amerikietė ir australė
Veikla: molekulinė biologija
Organizacijos: Jeilio universitetas
Kalifornijos universitetas, Santa Barbara
Kalifornijos universitetas Berklyje
Salko institutas
Alma mater: Melburno universitetas
Kembridžo universitetas
Žymūs studentai: Carol W. Greider
Žymūs apdovanojimai:

Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (2009)
Laskerio apdovanojimas
Louisa Gross Horwitz apdovanojimas
L'Oréal-UNESCO moterų mokslininkių apdovanojimas
Heinekeno apdovanojimas

Elizabeth Helen Blackburn (g. 1948 m. lapkričio 26 d. Hobartas, Tasmanija) – Amerikos biologė dirbanti Kalifornijos universitete, San Franciske. Ji studijuoja telomeras, chromosomų galuose esančias ir jas saugančias struktūras, prisidėjo atrandant telomerazę, fermentą, kuris gausina telomeras. Už tai 2009 m. jai, taip pat Carol W. Greider ir Jack W. Szostak, buvo įteikta Nobelio fiziologijos ir medicinos premija. Ji taip pat dirbo medicinos etikos srityje.

Darbai molekulinės biologijos srityje[taisyti | redaguoti kodą]

1978 m. Blackburn prisijungė prie Kalifornijos universiteto Berklyje molekulinės biologijos departamento. 1990 m. ji persikėlė į mikrobiologijos ir imunologijos departamentą Kalifornijos universitete, San Franciske, kur nuo 1993 iki 1999 m. ėjo departamento pirmininkės pareigas. Šiuo metu ji šiame universitete yra biologijos ir fiziologijos profesorė, taip pat nenuolatinė Salko instituto daruotoja.

Bioetika[taisyti | redaguoti kodą]

2001 m. Blackburn buvo paskirta prezidento patarėja bioetikos klausimais. Prieštaraudama D. V. Bušo administracijos požiūriui, ji parėmė embrioninių žmogaus ląstelių tyrinėjimą. 2004 m. ji buvo atstatydinta iš šių pareigų[1].Dauguma mokslininkų tuo pasipiktino, mat jos atleidimą aiškino politinės opozicijos veiksmais, kuri buvo nepatenkinta Blackburn patarimais[2]. Šiandien ji dirba Mokslo konsultacinėje taryboje, genetikos politikos institute.

Apdovanojimai ir pagerbimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Princtono universiteto garbės mokslų daktarė (2007)
  • Harvardo universiteto garbės mokslų daktarė
  • Eli Lilly tyrimų apdovanojimas mikrobiologijos ir imunologijos srityse (1988)
  • Nacionalinės mokslų akademijos molekulinės biologijos apdovanojimas (1990)
  • Jeilio universiteto garbės mokslų daktarė (1991)
  • Dėstytoja Harvėjaus bendruomenėje, Niujorke (1990)
  • Kalifornijos universiteto San Franciske Moterų fakulteto asociacijos apdovanojimas
  • Australijos premija (1998)
  • Gairdner Foundation International apdovanojimas (1998)
  • Harvey premija (1999)
  • Keio medicinos mokslų premija (1999)
  • Kalifornijos metų mokslininkė (1999)
  • Amerikos vėžio tyrimų asociacija – G. H.A. Clowes Memorial premija (2000)
  • Amerikos vėžininkų bendruomenės garbės medalis (2000)
  • AACR-Pezcoller Foundation International apdovanojimas už vėžio tyrinėjimus (2001)
  • General Motors Cancer Research Foundation Alfred P. Sloan apdovanojimas (2001)
  • American Society E. B.Wilson apdovanojimas už darbą ląstelės biologijos srityje (2001)
  • Robert J. ir Claire Pasarow Foundation medicinos apdovanojimas (2003)
  • Dr A. H. Heineken Medicinos premija (2004)
  • Franklino instituto, Bendžamino Franklino medalis už viso gyvenimo mokslinį darbą (2005)
  • Alberto Laskerio apdovanojimas už fundamentalų medicininį tyrinėjimą (2006) (pasidalino su Carol W. Greider ir Jack Szostak)
  • Peter Gruber Foundation genetikos premija (2006)
  • Wiley premija biomedicinos moksluose iš Wiley Foundation (pasidalino su Carol W. Greider)(2006)
  • Louisa Gross Horwitz premija (2007) (pasidalino su W. Greider ir Joseph G. Gall)
  • L’Oréal-UNESCO moterų mokslininkių apdovanojimas (2008)
  • Mike Hogg premija (2009)
  • Paul Ehrlich ir Ludwig Darmstaedter premija (2009) (pasidalino su Carol W. Greider)
  • Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (2009) (pasidalino su Carol W. Greider ir Jack Szostak)
  • Australijos ordino kavalierė (2010), už iškilų tarnavimą mokslui ir lyderiavimą biomedicinos tyrimuose.

Išrinkta:

  • Amerikos vėžio tyrimų asociacijos prezidentė 2010
  • Amerikos ląstelės biologijos bendruomenės prezidentė 1998

Yra narė:

  • Amerikos menų ir mokslų akademija (1991)
  • Londono karališkoji draugija (1992)
  • Amerikos mikrobiologijos akademija (1993)
  • Amerikos mokslo progreso asociacija (2000)
  • Nacionalinės mokslų akademijos užsienio narė (1993)
  • Medicinos instituto narė (2000)
  • Amerikos genetikų bendruomenės tarybos narė (2000–2002)
  • Australijos mokslų akademijos bendradarbė (2007)

2007 m. Blackburn pateko į Times laikraščio sudarytą 100 žmonių, kurie pakeitė pasaulį, sąrašą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC359389/?tool=pmcentrez Blackburn, E.; Rowley, J. (2004).
  2. http://content.nejm.org/cgi/content/full/350/14/1379 Elizabeth Blackburn, N Engl J Med 350:1379-1380 (April 1, 2004)