Ekskubitoriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ekskubitoriai, ekskubitai (lot. excubitores; excubiti; gr. Εξκουβίτορες, Εξκούβιτοι – kareiviai iš kohortos, kuri saugojo Romos imperatoriaus rūmus. Kohortos vadas vadinosi ekskubitorių tribūnas (lot. tribunus excubitor). Ekskubitoriai egzistavo ir Bizantijoje, kur buvo pirmųjų Bizantijos imperatorių gvardija, o vėliau tapo viena iš tagmų.

Ekskubitoriai ne tik saugojo Romos imperatoriaus rūmus ir lydėdavo imperatorių, kai šis keliaudavo į kitų namus.

Ekskubitorių kohortą 461 m. įkūrė imperatorius Leonas I Didysis, ją suformavo iš tvirtų ir karingų izaurų. Kohorta turėjo atsverti Asparo vadovaujamus kareivius germanus.
Bizantijos ekskubitorių kohortą sudarė 300 karių, jiems vadovavo ekskubitorių komesas (lot. Comes Excubitorum). Tai buvo labai įtakingas postas, jo vadai nesykį tapo imperatoriais (Justinas I, jo sūnėnas Justinianas I, Tiberijus II).

Dalinys egzistavo ir vidurinėje Bizantijoje (VII–XI a.). 767 m. ekskubitoriai buvo reorganizuoti į ekskubitorių tagmą, kuri buvo elitinis sunkiosios Bizantijos kavalerijos pulkas. VIII a. pabaigoje ekskubitoriai buvo išvesti iš Konstantinopolio ir bazavosi Mažojoje Azijoje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]