Efyra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Scifomedūzų dauginimosi ciklas. 11 piešinys – strobiliacijos pabaiga ir efyrų atsiskyrimas.

Efyra (lot. ephyra, iš lot. Ephyra 'nimfa Efyra') – scifomedūzos lervutė, susidaranti scifistomos (polipo) nelytinio dauginimosi (strobiliacija) metu. Iš efyros išauga lytiškai besidauginanti medūza.

Augant efyrai formuojasi gastrovaskulinė sistema, čiuopikliai, ropalijos, gonadų užuomazgos.

Ankstyvosiose stadijose efyros būna skaidrios, iki kelių milimetrų ar centimetrų skersmens. Jų skėčio kraštuose būna 8 dvigubos skiautės. Čiuopiklių ir burnos skiaučių neturi. Virškinimo sistema neišsivysčiusi, turi tik skrandį ir radialinių kanalų užuomazgas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]