Ed Diener
Edward Diener (1946 m. liepos 25 d. Glendeile, Kalifornijoje – 2021 m. balandžio 27 d. Solt Leik Sityje, Jutoje[1]) – amerikiečių psichologas, profesorius ir knygų autorius. Jis žinomas dėl savo daugybės tyrimų, atliktų per paskutinius 25-erius metus,[2][3][4] laimės temomis: gerovės (laimės) matavimai, temperamento ir asmeninių savybių įtaka laimei, teorijos apie gerovę, pajamų ir laimės ryšys, kultūrinių ypatumų ir laimės ryšys.[5] Dėl savo didžiulio indėlio į šios srities mokslines studijas Ed Diener buvo vadinamas "daktaru laime".[6] Jam yra tekę bendradarbiauti su mokslininkais Daniel Kahneman ir Martin Seligman. Diener buvo vyresnysis mokslininkas Gallup organizacijoje.
Laimės tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Diener 2002 m. kartu su Martin Seligman atliktas tyrimas Ilinojaus universitete parodė, kad bendra savybė, dažniausiai pasitaikydavusi tarp 10% laimingiausių tirtų studentų buvo ta, kad juos siejo stiprūs ryšiai su draugais ir šeima, kad studentai su jais daug leisdavo laiko.[5] Diener teigė, kad „tam, jog žmogus būtų laimingas, svarbu tobulinti savo socialinius įgūdžius, gilinti artimus ryšius su žmonėmis ir nusipelnyti kitų žmonių paramą.“[5] Diener tyrimai parodė, kad „jeigu žmogaus baziniai poreikiai yra patenkinti, papildomos pajamos turi mažai įtakos pakelti žmogaus pasitenkinimo gyvenimu lygį.“[5] Pasak Diener, tyrimai rodo, kad du daugiausiai įtakos žmogaus gyvenimui turintys įvykiai paprastai būna sutuoktinio praradimas ir darbo praradimas.[5] Vykdyti laimės tyrimus Diener sukūrė pasitenkinimo gyvenimu skalę, bazinį ir plačiai naudojamą įrankį.[5]
Dalis parašytų knygų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Happiness: Unlocking the Mysteries of Psychological Wealth (parašyta su sūnumi)
- Happiness: Unlocking the mysteries of psychological wealth
- Well-being and Public Policy (2009) (parašyta su John Helliwell, Richard Lucas, Ulrich Schimmack)
- International Differences in Well-Being (2010) (parašyta su Daniel Kahneman ir John Helliwell)
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Ed Diener, Who Studied Happiness, Dies“. psychologicalscience.org. Association for Psychological Science. Nuoroda tikrinta 2021-05-07.
- ↑ Diener, E., Emmons, R. A., Larsen, R. J., Griffin, S. (1985). The satisfaction with life scale. Journal of Personality Assessment, 49, 71- 75.
- ↑ Diener, E. (1984). Subjective well-being. Psychological Bulletin, 95, 542-575.
- ↑ Diener, E. (2000). Subjective well-being: The science of happiness and a proposal for a national index. American Psychology, 55(1), 34-43.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 „The New Science of Happiness“. Time Magazine, Claudia Wallis, Jan. 09, 2005. Suarchyvuotas originalas 2010-08-19. Nuoroda tikrinta 2010-09-10.
- ↑ „The Science of Happiness Turns 10. What Has It Taught?“. Time Magazine, Claudia Wallis, July 8 2009. Suarchyvuotas originalas 2010-09-20. Nuoroda tikrinta 2010-09-10.
Išoriniai šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ed Diener Ilinojaus universiteto puslapis Archyvuota kopija 2010-03-31 iš Wayback Machine projekto.
- ISI Dažnai cituojami tyrėjai[neveikianti nuoroda], ISI žinių tinklo duomenų bazė.
- Ed Diener publikacijos Archyvuota kopija 2010-08-17 iš Wayback Machine projekto.