Drakeno kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Drakeno kalnai
Sentinelio uola Drakeno kalnų šiaurėje

Drakeno kalnai (afr. Drakensberge) – kalnai Afrikos pietryčiuose, PAR, Lesote ir Svazilande, Didžiosios pakopos dalis.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalnų grandinės ilgis apie 1000 km. Didžiausias aukštis 3482 m (Thabana-Ntlenyanos kalnas). Nuo pakrantės žemumos juos skiria kalvotų priekalnių juosta. Susidarę iš smiltainio, bazalto. Viršūnės plokščios, erozijos suskaidytos į plynaukštes stačiais laiptuotais šlaitais. Rytiniai šlaitai išraižyti gilių upių slėnių.

Drakeno kalnai skiria Atlanto ir Indijos vandenynų baseinus. Jie sudaro natūralią sieną tarp Kvazulu-Natalio ir Lesoto. Pietrytiniuose šlaituose yra Pasaulio paveldo paminklas Drakeno parkas.[1]

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas tropinis, iškrinta iki 2000 mm kritulių per metus. Iki 1200 m drėgnieji atogrąžų miškai, aukščiau – kserofitiniai krūmai ir sukulentai, kalnų pievos. Vakarinių šlaitų klimatas žemyninis, savana, krūmynai. Žiemą iškrinta sniegas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Elena Stankūnienė. Drakeno kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 116 psl.