Dofinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prancūzijos dofinų herbas

Dofinas (pranc. Dauphin), Prancūzijos dofinas, Vieno dofinas (pranc. Dauphin de Viennois) – Prancūzijos sosto įpėdinio titulas 1350–1791 ir 1824–1830 m.

Vieno grafo Guigues VIII herbe buvo pavaizduotas delfinas (pranc. dauphin), todėl grafas turėjo pravardę Le Dauphin. Iš šio pravardės atsirado titulas Vieno dofinai, kurį paveldėdavo Vieno grafai. Jų valdytą sritį irgi ėmė vadinti Dofine (Dauphiné). 1349 m. Vieno dofinas Humbertas II pardavė titulą Prancūzijos karaliui Pilypui VI su sąlyga, kad titulą turės sosto įpėdinis. Įpėdinio žmona būdavo vadinama dofina (pranc. la Dauphine).

Pirmuoju Prancūzijos dofinu tapo būsimasis Prancūzijos karalius Karolis V. Vėliau šį titulą turėdavo tiesioginis valdančio karaliaus įpėdinis, kuris buvo jo palikuonis (sūnus, anūkas, proanūkis). Jei įpėdiniu buvo brolis, sūnėnas ar kitoks karaliaus giminaitis, jis dofino titulo neturėdavo. 1791 m., įvedus konstitucinę monarchiją (išgyvavusią iki 1792 m.), dofino titulas buvo pakeistas karališkojo princo titulu. Titulą atkūrė 1814 m., bet tuo metu jis niekam nepriklausė, nes tuometinis karalius Liudvikas XVIII buvo bevaikis. 1824 m. šis karalius mirė, ir Prancūzijos dofinu tapo Karolio X sūnus Angulemo hercogas Luji-Antuanas, kuris šį titulą turėjo iki 1830 m., kai šis titulas buvo galutinai panaikintas.

Pradžioje Prancūzijos dofinas asmeniškai valdydavo ir Dofinės sritį, kuri legaliai buvo Šventosios Romos Imperijos provincija. Imperatoriai leisdavo Prancūzijos įpėdiniams valdyti provinciją su sąlyga, kad provincija niekada nebus Prancūzijos dalis. Dėl to XIV–XV a. Dofinės provincija neretai būdavo prastai valdoma, kadangi Prancūzijos dofinai dažnai būdavo mažamečiai ar užsiėmę kitais dalykais. Provinciją prie Prancūzijos prijungė Liudvikas XI.