Dives in misericordia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dives in misericordia – popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika, paskelbta 1980 m. lapkričio 30 d.[1] Šioje enciklikoje aptariama gailestingumo ir katalikiškosios moralės problematika.[2] Enciklika susideda iš 8 skyrių, kuriuose atskleidžiamas dieviškojo gailestingumo reiškimasis išganymo istorijoje.[1] Ketvirtajame enciklikos skyriuje apmąstomas palyginimas apie Sūnų palaidūną.[1]

„Dives in misericordia“ socialinė pažanga laikoma vertybe, tačiau atkreipiamas dėmesys į grėsmes, kylančias iš šiuolaikinės civilizacijos, kuri, popiežiaus teigimu, pripažįsta „daiktų viršenybę asmenybės atžvilgiu“.[2] Grėsmės reiškimosi būdai – smurtas, socialinis neteisingumas, badas, skurdas, žmonijos gyvavimui iškilęs pavojus.[2] Anot Jono Pauliaus II, reikia įdėti daugiau pastangų dorovės pažangai, siekti sugrąžinti „asmenybės viršenybę daiktų atžvilgiu“.[2] Antropocentrizmas ir teocentrizmas nėra viena kitai priešingos perspektyvos, „Bažnyčia, sekdama Kristumi, stengiasi, juos žmonių istorijoje intymiai ir darniai sujungti“, tai popiežius laiko galbūt pačiu svarbiausiu Vatikano II susirinkimo siekiniu.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Dives in Misericordia. Encyclopedia.com. Nuoroda tikrinta 2022-07-27.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 99 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]