Deividas Kriaučiūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Deividas Kriaučiūnas
Gimė 1972 m. vasario 9 d. (52 metai)
Tautybė Lietuvis
Pilietybė Lietuva
Veikla Teisininkas
Sritis ES teisė
Organizacijos LRVK
Pareigos Vyr. patarėjas
Išsilavinimas Magistras (1990–1995)[1]
Alma mater VU Teisės fakultetas

Deividas Kriaučiūnas (g. 1972 m. vasario 9 d.) – teisininkas, teisėtyrininkas europeistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1995 m. baigė VU Teisės fakultetą, įgijo teisininko kvalifikaciją. 1997, 1998 m. stažavosi Saro universiteto Europos institute[2] (Sarbriukenas). Studijavo VU teisės doktorantūroje (studijų nebaigė).

Moksliniai interesai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ES konstitucinė ir institucinė teisė, Europos Sąjungos vidaus rinkos reguliavimas, teisėkūros problematika, Europos Sąjungos, lyginamoji ir Lietuvos bendrovių teisė.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1994–1997 m. juristas, 1997–1998 m. Teisės biuro prie Europos reikalų ministerijos vyr. specialistas ekspertas, nuo 1997 – VU TF Tarptautinės teisės ir ES teisės katedros asistentas, 1998–2004 m. Europos teisės departamento prie LR Vyriausybės gen. direktoriaus pavaduotojas, 1999–2002 m. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto asistentas, nuo 2000 m. Lietuvos viešojo administravimo instituto dėstytojas, nuo 2004 m. Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinis direktorius, 2006–2008 m. VU Tarptautinio verslo mokyklos dėstytojas. Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyriausiasis patarėjas.[3][4]

Nuo 2004 m. Lietuvos advokatūros narys (nepraktikuojantis advokatas). Nuo 2022 m. gegužės mėn. darbo grupės pretendentų į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus atrankai organizuoti narys. 2019 m. vasario-balandžio mėn., 2022 m. birželio – lapkričio mėn. darbo grupės Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti pirmininkas.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]