Bubonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Bubonas (gr. boubôn 'kirkšnis') ištinęs limfmazgis, atsirandąs sergant kai kuriomis užkrečiamomis ligomis (buboninis maras, gonorėja, tuberkuliozė, sifilis).

Metraščiuose minima, kad bubonai buvo būdingi Juodosios mirties pandemijai, galbūt ir kitoms senosioms pandemijoms. Bubonai paprastrai atsiranda pažastyse, kirkšnyse ir kaklo srityje. Viduramžiais daug gydytojų tikėjo, kas bubonų pratrūkimas yra kelias į pagijimą, nors iš tikrųjų bubonų pratrūkimas niekuo nepadėdavo arba net buvo kenksmingas. Pratrūkimo vieta būdavo vieta, pro kur į kūno vidų patekdavo papildoma infekcija.

Gydant bubonų gydyti nereikia, kadangi sistemiškai gydant antibiotikais jie patys sunyksta. Gydant buboninį marą bubonų prapjovimas ir drenavimas didina pavojų greta esantiems žmonėms, kadangi padidėja tikimybė, kad bubonų turinys su maro sukėlėjais pateks į orą. Bubono išsiurbimas adata naudojamas diagnostikai, taip pat kartais sumažina skausmą.