Gonorėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gonorėja

Antrojo pasaulinio karo metu JAV vyriausybė plakatus naudojo, kad įspėtų personalą dėl gonorėjos pavojaus ir kitų lytiniu keliu plintančių ligų.
ICD-10 A54
ICD-9 098

Gonorėja (lot. gonorrhoea < gr. γόνος 'sėkla' + ρέω 'teku') – užkrečiamas lytinių ir šlapimo, rečiau – kitų organų, gleivinių uždegimas; labiausiai paplitusi pasaulyje lytinė liga. Sergant gonorėja padidėja galimybė perduoti ŽIV dėl pažeistų gleivinių.

Ligos priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Ligą sukelia mikroorganizmai gonokokai. Dažniausias užkrato šaltinis yra gonorėja sergantis žmogus. Užsikrečiama lytiškai santykiaujant, nors įmanoma užsikrėsti ir nelytiniu keliu, per gonokokais užterštus namų apyvokos daiktus (patalynę, rankšluosčius, baltinius). Sergant, gonokokai gali būti randami ne tik lytiniuose organuose ir jų takuose, bet taip pat ir gerklėje. Gimdant, naujagimis gali užsikrėsti gonorėja nuo sergančios motinos.

Epidemiologija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje 1994 m. buvo užregistruota 5500 susirgimų; 2001 metais užregistruota 700 susirgimo gonorėja atvejų.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Inkubacinis laikotarpis – 1-5 dienos, kartais 2-3 savaitės. Vyrui gonokokai pažeidžia šlaplės gleivinę, todėl ligoniui maudžia, degina, ypač šlapinantis. Dažnai susergama varpos galvutės, apyvarpės, prostatos uždegimais. Komplikacijos gali sukelti epididimitą, kurio negydant vyras gali tapti nevaisingu. Vienas iš dešimties vyrų užsikrėtusių gonorėja neturi jokių nusiskundimų.

Moteriai gonokokai pažeidžia gimdos kaklelį ir šlaplę, bet dažniausiai gonorėjos požymiai neryškūs. Lytinių santykių metu, per mėnesines, po aborto ar per gimdymą gonokokai gali patekti į kiaušintakius, gimdą, pilvo ertmę ir sukelti tų organų bei pilvaplėvės uždegimą. Tuomet sutrinka mėnesinių ciklas, skauda pilvo apačią, kyla temperatūra, kartais įvyksta kraujo užkrėtimas. Patyrus tokias komplikacijas, net ir laiku diagnozavus bei gydant, vienai iš keturių moterų pasireiškia nevaisingumas, negimdinis nėštumas, sąaugos mažajame dubenyje, lėtiniai skausmai. [1]

Vyro lytiniai organai su gonorėjos požymiais. Foto: Adam Mitchell.
Moters lytiniai organai su gonorėjos požymiais.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Skiriamas gydymo vaistais kursas, kurio metu draudžiama turėti lytinių santykių, būtina griežtai laikytis švaros. Laiku ėmus gydyti, pasveikimas būna visiškas, tačiau vėliau vėl galima užsikrėsti.
Gydymui dažniausiai naudojami antibiotikai. Kadangi yra nemažai gonorėjos sukėlėjų, atsparių antibiotikams, tokiems kaip penicilinas ir tetraciklinas, yra itin svarbu pasikonsultuoti su daktaru dėl tinkamų vaistų. Antibiotikai naudojami gydyme:

  • Azithromycin – 2 gr vienkartinė dozė
  • Cefixime 400 mg
  • Ceftriaxone 125 to 250 mg IM
  • Cefotaxime 500 mg by IM
  • Cefpodoxime 400 mg
  • Cefoxitin 2 g IM, kartu su probenecid 1 g
  • Ciprofloxacin 500 mg
  • Ofloxacin 400 mg
  • Levofloxacin 250 mg
  • Spectinomycin 2 g IM
  • Amoxycillin 2 g kartu su probenecid 1 g
  • Ampicillin 2 to 3 g kartu su probenecid 1 g

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Ginekologinės ūminio pilvo priežastys." Kauno Medicinos Universiteto Klinikos: 2006. Nuoroda tikrinta 2006-12-23.

Vikiteka