Bušojaras

Bušojaras (veng. Busójárás, kroat. Pohod bušara) – kasmetinis 6 dienas trunkantis kaukių paradų renginys, vykstantis dažniausiai vasario mėnesį, prieš Pelenų dieną. Šventė vyksta pietų Vengrijoje, Mohačo mieste prie Dunojaus. 2009 m. rugsėjo mėn. įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.^[1]

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai didžiulis žaismingų liaudies personažų, mitinių būtybių ir pan. Busós kaukių maskaradas su persirengėlių eitynėmis, liaudies šokiais, muzika, dainomis, vykstantis karnavalų sezono Farsang pabaigoje. Linksmybės trunka nuo ketvirtadienio iki ateinančio antradienio ir užsibaigia užgavėnėmis (Mardi Gras). Persirengėlių pagrindiniai atributai – medinės kaukės, kailių apsiaustai. Šventė daugialypė: karnavalinių kostiumų varžytuvės, amatininkų mugės, daugiau kaip 500 Busós dalyvių atvykimas irklinėmis valtimis Dunojumi, jų eisena per miestą kartu su arkliais kinkytais vežimais ir karietomis, simbolinis žiemos sudeginimas karste ant laužo centrinėje aikštėje.

Šventę surengia čia gyvenančių kroatų Šokci subetninė grupė (be Vengrijos, šie pietų slavai dar gyvena Serbijoje ir Kroatijoje). Renginys sutraukia tūkstančius žiūrovų ne tik iš Vengrijos, bet ir užsienio, taip pat dalyvauja svečių Busós komandos iš kaimyninių šalių, Slovėnijos, Lenkijos.

Legenda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena iš legendų byloja, kad kraštą užėmus osmanų užkariautojams, vietiniai gyventojai gelbėdamiesi paliko Mohačą ir apsigyveno apylinkių pelkynuose. Kartą grupei pabėgėlių naktį sėdint prie laužo iš tamsos išniro senis. Jis jiems pasakė, kad netrukus visi galės grįžti į gimtas vietas ir toliau laimingai gyventi. Iškėlė vieną sąlygą: ne tik ruošti ginklus ir galąsti kardus, bet ir prisigaminti pačių baisiausių kaukių. Vieną naktį pasirodys kaukėtas raitelis, kuris duos ženklą grįžti į Moharačą. Taip pasakęs senis staiga dingo. Po kurio laiko taip ir įvyko – netikėtai vieną audringą naktį atjojęs raitelis liepė visiems pasiimti turimus ginklus, užsidėti kaukes ir grįžti į miestą, keliant kuo didesnį triukšmą. Užkariautojai, išvydę neregėtas baidykles, išgirdę kurtinantį triukšmą, pamanė, kad juos per audrą užpuolė demonai ir, nelaukdami saulės patekėjimo, išsigandę pabėgo. Taip Šokci žmonės išlaisvino Mohačą ir nuo to meto šį įvykį pažymi didele švente.