Branduolys (OS)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Operacinės sistemos branduolys (angl. kernel) - operacinės sistemos dalis, suteikianti vykdomų programų bei kitų sistemos dalių darbui reikalingus resursus. Branduolys kai kada atlieka ir daugiau funkcijų.
Galimos branduolio funkcijos [taisyti]
- Atminties suteikimas
- procesoriaus Išteklių suteikimas
- Virtualios atminties suteikimas.
- Procesų paleidimas
- Aparatinės įrangos abstrakcija
- Procesų Tarpusavio komunikacija
- Sisteminių funkcijų interfeiso funkcijos
- Vartotojų teisių kontrolė
Branduolių klasifikacija [taisyti]
Operacinių sistemų branduoliai Dažniausiai klasifikuojami, Remiantis tuo, kiek daug funkcijų jie atlieka. Pagrindinės branduolių rūšys:
- Statinis branduolys, atliekantis daugumą OS funkcijų
- Mikrobranduolys (angl. microkernel), atliekantis tik atminties ir procesų kontrole bei procesų Tarpusavio komunikacija
- Generatyvinis branduolys, veikiantis, kaip statinis, taciau generuojamas iš Įvairių modulių OS paleidimo metu.
Taip pat skaitykite [taisyti]
 |
Šis programinės įrangos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
