Branduolys (OS)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Operacinės sistemos branduolys (angl. kernel) – operacinės sistemos dalis, suteikianti vykdomų programų bei kitų sistemos dalių darbui reikalingus resursus. Branduolys kai kada atlieka ir daugiau funkcijų.

Galimos branduolio funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Atminties suteikimas
  • procesoriaus Išteklių suteikimas
  • Virtualios atminties suteikimas.
  • Procesų paleidimas
  • Aparatinės įrangos abstrakcija
  • Procesų Tarpusavio komunikacija
  • Sisteminių funkcijų interfeiso funkcijos
  • Vartotojų teisių kontrolė

Branduolių klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Operacinių sistemų branduoliai dažniausiai klasifikuojami, remiantis tuo, kiek daug funkcijų jie atlieka. Pagrindinės branduolių rūšys:

  • Statinis branduolys, atliekantis daugumą OS funkcijų
  • Mikrobranduolys (angl. microkernel), atliekantis tik atminties ir procesų kontrole bei procesų Tarpusavio komunikacija
  • Generatyvinis branduolys, veikiantis, kaip statinis, taciau generuojamas iš Įvairių modulių OS paleidimo metu.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]