Borisas Arvatovas
| Borisas Arvatovas rus. Борис Игнатьевич Арватов | |
|---|---|
| Gimė | 1896 m. birželio 3 d. Virbalis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1940 m. birželio 14 d. (44 metai) Maskva, Tarybų Sąjunga |
| Veikla | Meno, literatūros ir kino kritikas |
Borisas Arvatovas (rus. Борис Игнатьевич Арватов; 1896 m. birželio 3 d. Virbalyje, Rusijos imperija – 1940 m. birželio 14 d. Maskvoje, Tarybų Sąjunga) – meno, literatūros ir kino kritikas, vienas iš žurnalo LEF įkūrėjų. Brolis Jurijus Arvatovas buvo karo lakūnas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1896 m. birželio 3 d. Virbalyje, kilmingoje šeimoje, tėvas buvo carinės Rusijos pareigūnas atsiųstas dirbti į Suvalkų guberniją. 1912 m. gyvendamas Varšuvoje pradėjo verstis literatūrine veikla. Rusijos pilietiniame kare paskirtas komisaru lenkų fronte. Nuo 1919 m. TSKP narys, aktyvus proletariato kulto šlovintojas. 1922 m. buvo vienas iš kairiojo fronto menininkų žurnalo LEF įkūrėjų iki pat mirties rašęs šiame žurnale meno, literatūros ir kino kritiką. Nusižudė 1940 m. birželio 14 d. Maskvoje.
Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Искусство и классы (1923)
- Контр-революция формы (о Валерии Брюсове), «Леф», № 1, (1923)
- Синтаксис Маяковского. Опыт формально-социологического анализа поэмы „Война и мир“, «Печать и революция», кн. 1, (1923)
- Речетворчество, «Леф». (1923). N 2.
- Натан Альтман (1924)
- Искусство и производство (1926)
- К марксистской поэтике, сб. „На путях к искусству“, (1926)
- О формально-социологическом методе, „Печать и революция“, (1927), № 3
- Социологическая поэтика, (1928)
- Современный художественный рынок и станковая картина, „Новый Леф“, № 2, (1928)
- Об агитационном и производственном искусстве, (1930)