Biblijos linksmybės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Biblijos linksmybės – 1897 m. birželio mėn. Prancūzijoje išleista Leo Taksilio knyga, pašiepianti Bibliją.

Išjuokti būtent Bibliją Taksilį paskatino vienas svarbus dalykas – skirtingai nei dauguma padavimų, Biblija yra plačiai tikima, kaip paties Dievo knyga. Taksilis rašė tuo metu įprastu vadinamųjų religinių-dorovinių veikalų stiliumi, per daug metų nustatytu tarp teologų. Pagrindinis Taksilio tikslas buvo išjuokti Bibliją, su humoru pademonstruojant skaitytojams vietas, kuriose ji prieštarauja ne tik istoriniams, moksliniams faktams, logikai, bet vietomis ir pati sau.

Pirma knygos versija išleista 1882 m. (~400 puslapių). Atnaujinta ir 1897 m. papildyta tekstu versija (~800 puslapių) vainikavo apie dvylika metų (~1884–1897) trukusį Leo Taksilio pokštą, kurio metu jis „išsižadėjo“ savo ankstesnės bedievybės, tarnavimo velniui ir „sugrįžo“ į katalikų tikėjimą. Visą ta laiką jis apgalvotai ir nuosekliai pliekė laisvamanybę, žmonių atsimetimą nuo bažnyčios. Kūrė ir žingsnis po žingsnio vis labiau išpūsdavo ir įvairindavo savo religinius prasimanymus apie satanistus, masonus, žmonių kovas su velniu, matydamas, kad net pačias neįtikimiausias jo fantazijas susižavėję už gryną pinigą priima ne tik kardinolai ir visa katalikiškoji dvasininkija, bet ir pats popiežius.

Atnaujintos knygos įžangoje Takslilis kreipiasi į popiežių Leoną XIII (suteiktos audiencijos metu palaiminusį Leo Takslio „kovą prieš bedievybę“), kuriame šaiposi iš popiežiaus neklystamumo (1870 m. Vatikano I susirinkimo dogma). Savo dvylika metų trukusiu pokštu ir jį vainikavusia knyga „Biblijos linksmybės“ Taksilis siekė parodyti Biblijos žiaurumus ir kaip lengvai žmonės tiki įvairiausiais prasimanymais, netgi kai tie akivaizdūs. Užbaigiamajame knygos žodyje autorius rašė: Be galo naivūs žmonės ne tik aklai tiki, kad banginis buvo prarijęs Joną, bet patikėtų ir tuo, kad Jona buvo prarijęs banginį, jeigu tik šventas balandis būtų padiktavęs tokius žodžius kuriam nors taip vadinamam pranašui.

Be Biblijos, knygoje šaipomasi ir iš įvairių to laikmečio ir ankstesnių teologų – Šv. Augustino ir kt. bei jų minčių, ypač – jų Biblijos tekstų interpretacijų. Leo Taksilis remiasi ir dažnai cituoja Volterą, Lordą Bulingbroką, Julijoną Filosofą ir kitus žymius krikščionybės kritikus. Originali knygos versija iliustruota 401 Frid’rick iliustracija. Lietuviškai „Biblijos linksmybės“ išleistos 1962 m. Vilniuje (Valstybinė grožinės literatūros leidykla).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]