Berezinos mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Berezinos mūšis
Berezina.jpg
Data: 1812 lapkričio 26–29 d.
Vieta: prie Berezinos upės, į rytus nuo Minsko, Baltarusija.
Rezultatas: Taktinė Prancuzijos pergalė su didžiuliais nuostoliais.

Berezinos mūšis - susirėmimas tarp iš Rusijos besitraukiančia Napoleono armijos ir jį persekiojusių Rusijos imperijos armijų.

Padėtis prieš mūšį[taisyti | redaguoti kodą]

1812 m. spalio 19 d., po nesėkmingų bandymų priversti rusus pripažinti pralaimėjimą, Napoleonas įsakė Didžiajai armijai trauktis iš Maskvos. Pritrūkus maisto, pašaro arkliams ir temperatūrai nukritus iki -30 °C dešimtis tūkstančių kareivių buvo palikti mirti pakelėse. Lapkričio 23 d. armija atžygiavo prie Berezinos upės ir išvydo rusų kariuomenę kitame jos krante bei sugriauta vienintelį tiltą. Didžioji armija pakliuvo į spąstus tarp ledus plukdančios upės ir besivejančios kitos rusų kariuomenės.

Mūšio eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Buvo nuspręsta pastatyti du pontoninius tiltus per upę. Maždaug 400 inžinierių dirbo iki krūtinių įbridę į ledinį vandenį. Daug jų sušalo ar buvo srovės nunešti. Lapkričio 26-29 d. apie 35 000 karių perėjo tiltus abiejose upės krantuose vykstant žiaurioms kautynėms. Buvo siekiama apsaugoti prietilčius. Paskui prancūzų inžinieriai tiltus sugriovė. Persikėlus per upę Napoleonui liko mažiau nei 10 000 kovai tinkamų karių.


Commons-logo.svg Vikiteka: Berezinos mūšis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka