Begičevo salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Begičevo salos (rus. Острова Бегичева) – dvi salos Laptevų jūroje, ties Chatangos įlankos žiotimis. Priklauso Rusijai, Jakutijai. Sudaro Didžioji Begičevo sala (1800 km²) ir Mažoji Begičevo sala (15 km²). Aukštis iki 201 m. Plyti arktinė tundra, gausu smulkių ežerų. Verčiamasi elnininkyste, poliarinių lapių auginimu.

Salas 1908 m. atrado rusų jūrininkas Nikiforas Begičevas (jo garbei ir pavadintos)[1].

15 km į šiaurę nuo Didžiojo Begičevo yra maža Persimainymo sala.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 54