Bartolomėjus Kolumbas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bartolomėjus Kolumbas (Bartolomé Colón; 1461–1515 m.) – ispanų keliautojas, jaunesnysis Kristupo Kolumbo brolis.
Gimimo vieta nežinoma. Po 1470 m. dirbo Lisabonoje žemėlapių braižytoju, kur tiekė informaciją broliui apie portugalų keliones. Vėliau persikėlė į Prancūziją, o Kristupui išvykus į Ameriką – į Ispaniją. 1494 m. išplaukė į Espanjolą, kur sutiko Kristupą Kolumbą. Saloje gyveno 6,5 m., gavo adelantado titulą, buvo atsakingas už laivus. 1496–1498 m. tyrinėjo Osamos upės žiotis ir įkūrė Santo Domingo miestą, vėliau tapusį kolonijos centru. Valdžią paėmus Fransiskui de Bobadilijai, 1500 m. Bartolomėjus kaip Kristupas buvo suimti, grąžinti į Ispaniją ir įkalinti. Dalyvavo ketvirtojoje Kolumbo kelionėje. 1515 m. mirė Santo Dominge.
