Adelantadas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Adelantadas (isp. adelantado) – karinės pareigos ir titulas, kurį gaudavo kai kurie Ispanijos konkistadorai XV–XVII a.

Adelantado pareigas gaudavo tiesiai iš Ispanijos monarcho kartu su teise tapti tam tikro regiono, kurį užkariaudavo, gubernatoriumi ir teisėju. Visos šios pareigos buvo kompensacija už numatyto regiono pradinių tyrinėjimų, apgyvendinimo ir numalšinimo Ispanijos karūnos naudai finansavimą ir organizavimą. Tokie regionai paprastai būdavo už jau buvusių audiencijų bei vicekaralių jurisdikcijos teritorijų. Adelantadai turėdavo teisę tiesiogiai bendrauti su Indijų Taryba.[1]

Rekonkista[taisyti | redaguoti kodą]

Terminas isp. adelantado atsirado Rekonkistos laikais iš frazės isp. por adelantado 'iš anksto'. Adelantado kartais verčiamas ir kaip 'tas. kas eina priekyje' arba kaip 'priešakinis žmogus'. Adelantado yra arab. al-muqaddám vertinys.

Dar XI a. kai kuriuose Kastilijos ir Navaros karalysčių dokumentuose minimas šis žodis, bet ten neapibrėžtos šių pareigūnų galios ir pareigos. Ankstyviausias tiksliai apibūdintas adelantadas buvo paskirtas 1253 m. naujai atkariautai teritorijai La Frontera (Andalūzija). Tuo metu įstatymų sąvadas Siete Partidas, sudarytas Alfonso X, tiksliai apibrėžė pareigybės galias: adelantadas (isp. adelantado mayor) tada buvo tuo pačiu metu teisėjas (tarpinis apeliacinis teisėjas tarp vietinės justicijos ir karaliaus teismo) ir vykdomasis valdininkas, kuris kaip tiesioginis karaliaus atstovas buvo atsakingas už karaliaus įsakų vykdymą jam paskirtame rajone.

Daugelis paskirtų adelantadų būdavo iš aukštųjų sluoksnių kilmingųjų ar iš karališkosios šeimos. Kai adelantadai pasiteisino Andalūzijoje, šią instituciją įvedė ir šiauriniuose Pirėnų rajonuose, kur ji susiliejo ir pasidarė sunkiai atskiriama nuo senesnės teisminės pareigybės isp. merino.

Užjūris[taisyti | redaguoti kodą]

Adelantadų pareigybė buvo naudojama užkariaujant Kanarų salas, laikui einant ji keitėsi. Ispanams kolonizuojant Ameriką ir Aziją kiekvienas karaliaus įsakas adelantado galias aprašydavo kiek skirtingai, kartais gana neaiškiai, dėl ko dažnai kildavo nesusipratimų, kaip kad konflikte tarp Juan de Oñate ir Naujosios Ispanijos vicekaraliaus.[2]

Adelantado pareigos galėjo būti suteikiamos konkrečiam žmogui kol šis gyvas arba galėjo būti paveldimos. 1573 m. buvo paskelbti Ordenanzas de descubrimientos, nueva población y pacificación de las Indias ('Atradimus liečiantys įsakai'), kuriuose adelantado pareigos buvo tiksliau apibrėžtos. Be nuo tos datos adelantadai buvo skiriami rečiau, viena iš priežasčių – susiformavusios audiencijų, gubernatorių ir vicekaralių institucijos.[3]
Šiuose įsakuose apibrėžtos adelantadų dažniausiai turėtos galios. Įsakai numatė, kad adelantadai kaip naujų teritorijų valdytojai ir teisėjai, turėjo teisę tirti apeliuojamas civilines ir kriminalines bylas, skirti įkurtų miestų regidorus (isp. regidores) bei kabildų (isp. cabildo) tarnautojus, skirti laikinus finansų valdininkus, leisti įsakus apie žemių ir kasyklų naudojimą, steigti administracinius rajonus, organizuoti miliciją ir skirti jos kapitonus.

Kolonijų adelantadai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis adelantadas Amerikoje buvo Kristoforo Kolumbo brolis Bartolomėjus Kolumbas, kuris turėdamas šį titulą 1494–1498 m., kol nebuvo jo brolio, valdė Ispanjolą. Vėliau, po bylinėjimosi, šį titulą paveldėjo Diegas Kolumbas.

Kiti konkistadorai, turėję šias pareigas:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Fisher, Lillian Estelle. Viceregal Administration in the Spanish American Colonies. Berkeley, University of California Press, 1926, 81.
  2. Fisher. Viceregal Administration, 81.
  3. Įstatymai, liečiantys adelantadus, yra surinkti IV knygos 3, 4 ir 7 skyriuose Recompilación de las leyes de Indias. Ispanų kalba.