Barbara Fredrickson

Barbara L. Fredrickson (gimusi 1964 m.) yra psichologijos profesorė, dėstanti University of North Carolina at Chapel Hill. Labiausiai pripažintas Fredrickson darbas yra „plėsk ir kurk“ pozityviųjų emocijų teorija, kuri teigia, kad evoliuciškai pozityviosios emocijos susiformavo tam, kad skatintų kūrybingumą, atvirumą naujoms idėjoms, smalsumą, eksperimentavimą su naujomis veiklomis. Visa tai leidžia žmonėms kurti naujus resursus, tokius kaip įgytos žinios ir socialiniai ryšiai. Fredrickson įgijo psichologijos mokslų daktaro laipsnį Stanfordo universitete 1990 m.

Barbara Fredrickson at the Pontifical Academy of Sciences, 2019

Tyrimai

”Plėsk ir kurk“

Fredrickson atliktų tyrimų metu atsitiktinai atrinkti tiriamieji žiūrėjo filmus, sukeliančius teigiamas emocijas, tokias kaip linksmumas ir pasitenkinimas, ir neigiamas emocijas, tokias kaip baimė ir liūdesys, arba nesukeliančius jokių emocijų. Tie tiriamieji, kurie patyrė teigiamas emocijas, demonstruodavo padidėjusį kūrybingumo ir išradingumo lygį, gebėjimą mąstyti plačiau, suvokti platesnį kontekstą. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad pozityvios emocijos lemia ilgalaikių resursų kūrimą, tokių kaip psichologinis atsparumas, psichologinis sveikatingumas, didesnis pasitenkinimu gyvenimu jausmas.

Atsvėrimo efektas

Straipsnyje „Pozityviųjų emocijų atsvėrimo efektas“ Barbara Fredrickson su kolegomis argumentuotai įrodinėja, kad teigiamos pozityvios emocijos atsveria negatyvių emocijų poveikį kraujotakos sistemai, t. y. sukelia atvėrimo efektą (angl. "the undoing effect"). Kuomet žmonės patiria stresą, pagreitėja jų širdies ritmas, pakyla cukraus lygis kraujyje, imuninė sistema susilpnėja. Šie ir kiti pokyčiai organizme įvyksta tam, kad žmogus galėtu imtis greitų ir intensyvių veiksmų iškilusiai grėsmei pašalinti. Tai yra natūralūs biologiniai procesai reikalingi išlikimui. Visgi, netgi tada, kai stresą sukelianti situacija pašalinama, o minėti organizmo pokyčiai pernelyg ilgai nenuslūgsta, ilgainiui tai tampa labai svarbia sveikatos problemų, tokių kaip vainikinė širdies liga, priežastimi. Tai lemia trumpesnę vidutinę gyvenimo trukmę. 1500 žmonių tyrimas Kalifornijoje parodė, kad vaikai, kurių tėvai išsiskyrė anksčiau negu vaikams sukako 21 metai, gyveno vidutiniškai 4 metais trumpiau negu tie vaikai už likusius tyrimo dalyvius. Psichologai šį skirtumą aiškina ilgalaikio streso, kurį vaikai patyrė dėl intensyvaus tėvų konfliktavimo, poveikiu.

Ir laboratorijos tyrimai, ir žmonių apklausos rodo, kad teigiamos emocijos žmonėms, kurie buvo paveikti streso, leidžia sugrįžti į normalią fiziologinę būseną. Šios išvados, rodo, kad teigiamos emocijos daro žmones sveikesnius bei didiną ilgaamžiškumą.

Pripažinimas

2000 m. Fredrickson už savo nuopelnus plėtojant „plėk ir kurk“ teoriją gavo Templeton pozityviosios psichologijos prizą, į kurį įėjo ir $100.000 suma finansuoti jos tolimesnius tyrimus. Fredrickson tyrimai susilaukė finansinės paramos ir iš Nacionalinio mentalinės sveikatos instituto (National Institude of Mental Health), vyriausybinės JAV institucijos ir didžiausios institucijos pasaulyje, kurios specializacija yra psichinės sveikatos tyrimai.

Knygos

• Fredrickson, Barbara (2009). Positivity
• Fredrickson, Barbara, Nolen-Hoeksema, Susan, Loftus, Geoffrey ir Wagenaar, Willem (2009). Atkinson & Hilgard's Introduction to Psychology, 15th Edition
• Fredrickson, Barbara, Carlson, John G., Smith, Edward E., Nolen-Hoeksema, Susan ir Loftus, Geoffrey (2003). Study Guide & Unit Mastery Program for Atkinson & Hilgard's Introduction to Psychology

Išorinės nuorodos

• Fredrickson laboratorijos svetainė
• Fredrickson ir jos kolegų publikacijos^{[neveikianti nuoroda]}