Baltas, geltonas ir juodas
| Baltas, geltonas ir juodas | |
|---|---|
 | |
| Kilmės šalis |  Italija |
| Režisierius | Sergio Corbucci |
| Vaidina | Giuliano Gemma Tomas Milian Eli Wallach Carla Mancini |
| Metai | 1975 |
| Žanras | komedija |
| Trukmė | 112 min. |
| Kalba | italų |
| IMDb įrašas | |
Baltas, geltonas ir juodas (it. Il bianco, il giallo, il nero) – 1975 m. Italijoje sukurta komedija, vesterno „Raudona saulė“ parodija. Tai buvo paskutinis „spageti“ vesterno žanro filmas, kurį režisavo Sergio Corbucci.[1]
Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
JAV prezidentui gabenamą dovaną – žirgą iš Japonijos – pagrobia buvę konfederatų armijos kariai, dabar tapę plėšikais. Susiklosčius aplinkybėms, į dovanos paieškas leidžiasi keista kompanija: lošėjas šerifas Gideonas, pravarde „Juodas“, žinomas vagis Blankas de Blankas („Baltas“) ir japonas Sakura („Geltonas“)...
Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aktorius – vaidmuo
- Giuliano Gemma – Blankas de Blankas / „Baltas“
- Tomas Milian – Sakura / „Geltonas“
- Eli Wallach – šerifas Gideonas / „Juodas“
- Manuel de Blas – majoras Donovanas
- Jacques Berthier – Kelis Batleris
- Romano Puppo – Kadis
- Nazareno Zamperla
- Cris Huerta
- Carla Mancini
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Antonio Bruschini (1998). Western all'italiana: The specialists. Glittering images. p. 63. ISBN 88-8275-034-5.