Bajoriškių pilkapynas

Koordinatės: 55°46′22″ š. pl. 24°50′57″ r. ilg. / 55.77278°š. pl. 24.84917°r. ilg. / 55.77278; 24.84917
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bajoriškių pilkapynas
[[Image:|250px]]
Bajoriškių pilkapynas
Bajoriškių pilkapynas
Koordinatės
55°46′22″ š. pl. 24°50′57″ r. ilg. / 55.77278°š. pl. 24.84917°r. ilg. / 55.77278; 24.84917
Vieta Kupiškio rajonas
Seniūnija Subačiaus seniūnija
Naudotas II a.III a.

Bajoriškių pilkapynas - pilkapynas yra Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Subačiaus seniūnijoje prie Bajoriškių kaimo.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. pradžioje senienų mėgėjas, carinės Rusijos pulkininkas S. Masalitinovas kasinėjo dvi 30 pilkapių grupes. Dviejų iš 4 pirmosios grupės pilkapių, apjuostų didelių akmenų vainikais, sampiluose rasti II a. – III a. nedegintiniai kapai su gausiomis įkapėmis: įmoviniais kirviais, ietigaliais, žalvariniais plokšteliniais antsmilkiniais, žalvarine antkakle trimitiniais galais, vytine antkakle kilpiniais galais, apyranke pumpuriniais galais, puošnia apskrita sagtimi. Kituose dviejuose pirmosios ir 26 antrosios grupės pilkapiuose kapų nerasta. Radinių turi Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]

Šiuo metu kapinynas yra sunykęs.

Lokalizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

4 km į PV nuo Palėvenės, 6 km į R nuo Subačiaus geležinkelio stoties, prie Šiaulių – Daugpilio geležinkelio, Suosos upelio pakrantėje.

Datavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilkapynas datuojamos II-III a. ir III-IV a.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Adolfas TautavičiusBajoriškių pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 461 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vidmantas Jankauskas, Kupiškėnų enciklopedija. I t. Vilnius, 2013, ISBN 978-609-447-115-5, 138 psl.
  • Valstybinės archeologijos komisijos medžiaga, Bajoriškių km., Subačiaus vals., Panevėžio aps., byla: 22, psl. 322.
  • Andra Simniškytė „Geležies amžius Sėloje. Sėlos archeologijos sąvadas“, P.336., Vilnius, 2013.