Antsmilkinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antsmilkiniai

Antsmilkinispapuošalas, moterų galvos apdangalo, daugiausia kepuraičių, puošybos detalė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Baltų kraštuose antsmilkiniai atsirado ankstyvajame geležies amžiuje V a. pr. m. e.I a. m. e. Kabindavo du antsmilkinius, po vieną ties smilkiniu. Antsmilkiniai - ypač būdingas Lietuvoje gyvenusių genčių moterų galvos papuošalas.

Pirmuosius, įvijinius antsmilkinius gamindavo iš žalvarinės vielos spiralės, įvijų motyvais. Juos sudarė kelios įvijų eilės, skersmuo nuo kelių iki 10–12 cm. Gausiausia antsmilkinių grupė. Ypač paplito I a.–II a.

Plokštelinius antsmilkinius gamindavo iš žalvarinės apskritos plokštelės su skylute viduryje ir ažūriniu pakraščiu. Paviršių ornamentuodavo koncentriniais ruoželiais, primenančiais įvijos motyvą, pakraščius puošdavo sąsūkomis. Abi antsmilkinių grupės buvo paplitusios Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Kartais mirusiosios laidotos su skirtingais antsmilkiniais: vienoje pusėje įvijiniu, kitoje - plokšteliniu; pastarasis puošnesnis ir retesnis.

Rytų Lietuvai būdingi vėlyviausi, žiediniai antsmilkiniai, randami V a.VI a. pilkapiuose. Juos sudaro kelios sukabintos skirtingo dydžio įvijos. Kartais didžioji įvija baigiama spirale.[1]

Radimo vietos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Regina Kulikauskienė. Antsmilkinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 621 psl.