Averkijus Hierapolietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
985 m. Bazilėjaus II miniatiūra, vaizduojanti Šv. Averkijų

Averkijus Hierapolietis (sen. gr. Αβέρκιος, mirė 167 m.) arba Averkijus Marselijus (lot. Avircius Marcellus) – Hierapolio vyskupas, krikščionių šventasis.

Gyveno Frygijos mieste Hierapolyje valdant imperatoriui Markui Aurelijui.

Pasakojama, kad gyvendamas pagonių apsuptyje Averkijus meldęs Dievo, kad pasiektų išsigelbėjimą. Tada jam pasirodęs angelas ir paakinęs sunaikinti pagonių stabus. Po to pagonys bandę jį sugauti ir nužudyti, tačiau jis paskelbęs apie pagonių klaidatikybę. Tuo metu minioje pasirodę trys jaunuoliai, apsėsti demonų. Averkijus maldomis tuos demonus išvaręs. Po šitokios stebukladarystės Hieropolio žmonės paprašę Averkijaus suteikti jiems krikštą.[1]

Šv. Averkijaus kapo epitafinė lenta, saugoma Vatikane

Po to Averkijus pradėjęs keliauti po pasaulį ir evangelizuoti žmones – lankęsis Sirijoje, Kilikijoje, Mesopotamijoje, Romoje (163 m.). Vėliau grįžo į Hierapolį, kur ir mirė. Jo kapo epitafinė lenta saugoma Laterano muziejuje. Ortodoksai Šv. Averkijaus dieną mini spalio 22.[1]

Apie Averkijaus gyvenimą žinoma daugiausia iš Simeono Metafrasto hagiografijos (X a.). Nėra aišku, kurio Hierapolio/Hieropolio vyskupu buvo Averkijus – spėjama, kad ne garsiojo miesto prie Meandro upės, o Hieropolio iš Sanduklio slėnio.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Saint Abercius the Wonderworker, Bishop of Hieropolis, Equal of the Apostles, Orthodox Church of America
  2. Ramsay, W. M. (1882). „The Tale of Saint Abercius“. The Journal of Hellenic Studies. 3: 339–353.