Atviroji jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Atviroji jūra (tarptautiniai vandenys) – vandenys pagal Jūrų teisės konvencijos (JTK) VII dalies nuostatas, taikomas visoms jūros dalims, kurios neįeina į valstybės išskirtinę ekonominę zoną, teritorinę jūrą ar vidaus vandenis arba į salyno valstybės salyno vandenis. Atvira jūra yra naudojama išimtinai taikiems tikslams.

Bet kurios valstybės bandymas pajungti bet kurią atviros jūros dalį savo suverenitetui yra negaliojantis. Kiekviena valstybė – tiek pakrantės, tiek ir neturinti priėjimo prie jūros – turi teisę, kad atviroje jūroje plaukiotų laivai su jos vėliava (Laivybos teisė).

Atviros jūros laisvė[taisyti | redaguoti kodą]

Atvira jūra visoms valstybėms – tiek pakrantės, tiek ir neturinčios priėjimo prie jūros – yra atvira. Atviros jūros laisve naudojamasi pagal sąlygas, nustatytas šioje Konvencijoje bei kitose tarptautinės teisės normose. Į atviros jūros laisvės sąvoką, tiek pakrantės valstybėms, tiek ir valstybėms, neturinčioms priėjimo prie jūros, inter alia įeina (JTK 87 straipsnio 1 d.):

  • laivybos laisvė;
  • skridimo laisvė;
  • laisvė kloti povandeninius kabelius ir vamzdynus laikantis JTK VI dalies;
  • laisvė statyti tarptautinės teisės leidžiamas dirbtines salas ir kitus įrenginius laikantis JTK VI dalies;
  • žvejybos laisvė, laikantis JTK 2 skyriuje nurodytų sąlygų;
  • mokslinių tyrimų laisvė, laikantis JTK VI ir XIII dalių.

Naudodamosi šiomis laisvėmis, valstybės deramai atsižvelgia į kitų valstybių interesus naudotis atviros jūros laisve bei į šioje Konvencijoje nustatytas teises vykdyti veiklą Rajone.[1]

Laivų nacionalinė priklausomybė[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekviena valstybė nustato sąlygas, kuriomis ji suteikia savo nacionalinę priklausomybę laivams, registruoja laivus savo teritorijoje ir suteikia teisę plaukioti su savo vėliava. Laivai turi tos valstybės nacionalinę priklausomybę, su kurios vėliava jie turi teisę plaukioti. Valstybę ir laivą turi sieti tikri ryšiai.

Kiekviena valstybė išduoda atitinkamus dokumentus laivams, kuriems ji suteikia teisę plaukioti su savo vėliava.

Laivų statusas[taisyti | redaguoti kodą]

Laivai plaukioja tik su vienos valstybės vėliava ir, išskyrus ypatingus atvejus, kurie yra numatyti tarptautinėse sutartyse arba šioje Konvencijoje, atviroje jūroje jiems galioja tik tos valstybės jurisdikcija. Laivas negali keisti vėliavos kelionės arba sustojimo uoste metu, išskyrus tuos atvejus, kai iš tikrųjų pasikeičia laivo nuosavybės teisė arba jo registras.

Laivas, kuris plaukioja su dviejų ar daugiau valstybių vėliavomis, naudodamas jas kaip patogiau, negali reikalauti iš bet kokios kitos valstybės pripažinti kurią nors nacionalinę priklausomybę ir gali būti prilygintas laivui, neturinčiam jokios nacionalinės priklausomybės.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]