Atspindys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalno atspindys vandens paviršiuje

Atspindysbangos fronto krypties pakitimas dviejų skirtingų medžiagų sandūroje. Bangos frontas grįžta į tą pačią medžiagą, iš kurios atsklido. Atsispindėti gali visos bangos: šviesa, garsas, radijo signalas ar jūros banga ir kt.

Atspindžio dėsnis:

kritimo kampas = atspindžio kampas.

Skiriamas veidrodinis atspindys, kai banga atsispindi nuo lygaus paviršiaus, ir sklaidusis arba difuzinis atspindys, kai banga atsispindi nuo nelygaus paviršiaus.

Optika[taisyti | redaguoti kodą]

Šviesos atspindys vyksta šviesos spinduliams krentant į dviejų terpių sandūrą ir grįžtant nuo sandūros į pradinę terpę. Visada vykstant šviesos atspindžiui, dalis kritusios šviesos pereina į kitą terpę, patirdama šviesos lūžį. Pvz., kai lygiagretūs šviesos spinduliai krinta į veidrodinį paviršių, šis atspindi visus spindulius tuo pačiu kampu - gaunamas aiškus vaizdas, vadinamas atspindžiu. Jei paviršius nelygus, spinduliai atsispindi arba yra išsklaidomi skirtingais kampais.

Šviesos spinduliai, skverbdamiesi iš tankesnės medžiagos į optiškai retesnę aplinką, pvz., iš stiklo į orą, gali atsispindėti nuo terpių sandūros atgal į optiškai tankesnės medžiagos vidų, patirdami visišką vidaus atspindį. Tai vyksta, kai šviesos spinduliai krenta didesniu nei visiškojo vidaus atspindžio kampu į medžiagos paviršių:

sin(\theta) = \frac{n_2}{n_1},
kur n_1 – terpės, kurioje sklinda šviesa, lūžio rodiklis, n_2 – antrosios terpės, į kurią sklinda šviesa, lūžio rodiklis.

Skirtingos medžiagos įvairiai atspindi elektromagnetines bangas. Laidininkai, turintys daug laisvųjų elektronų, gerai atspindi šviesą (daugumos metalų atspindžio koeficientas varijuoja apie 0,9 įvairaus dažnio optinėms bangoms). Dėl šios savybės dauguma metalų yra blizgūs. Tuo tarpu dielektrikai, skaidrios terpės, skysčiai ir dujos didžią dalį šviesos arba sugeria, arba praleidžia. Atspindžio koeficientai randami iš Frenelio formulių. Kokybiškai šviesos atspindžio koeficientą galime įvertinti:

R=((n_2^2-n_1^2)/{n_2^2+n_1^2)})^2

Šviesos atspindys priklauso ir nuo šviesos poliarizacijos. Ar sklisdama šviesa iš optiškai tankesnės į optiškai retesnę medžiagą, ar atvirkščiai, visada didėjant spindulių kritimo kampui statmenos poliarizacijos šviesos atspindžio koeficientas didės. Tuo tarpu lygiagrečios poliarizacijos šviesos atspindžio koeficientas iš pradžių mažės, ties tam tikru Briusterio kampu pasiekdamas nulinę vertę ir vėliau didės. Taigi, į bet kokį skirtingų medžiagų paviršių krisdama nepoliarizuota šviesa (pvz., Saulės šviesa), atsispindėdama Briusterio kampu taps pilnai poliarizuota. Bendru atveju, nepoliarizuota šviesa, patirdama šviesos atspindį taps dalinai poliarizuota šviesa.


Vikiteka