Poliarizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Poliarizacija – skersinių bangų savybė, apibūdinanti virpesių orientaciją plokštumoje, statmenoje sklidimo krypčiai. Sąvoka naudojama įvairiose mokslo šakose, kurių vienas pagrindinių tyrimo objektų yra bangų sklidimas, pvz., optika ar seismologija.

Poliarizaciją atrado prancūzų mokslininkas Étienne-Louis Malus 1808 m.

Išilginėms bangoms (pvz., garsui skysčiuose ar dujose) poliarizacija nepasireiškia, kadangi tokių bangų virpesiai nukreipti išilgai sklidimo krypčiai.

Plokščių bangų poliarizacija gali būti:

Poliarizacijos laipsnis priklauso nuo bangos ilgio.[1]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]



Vikiteka