Atsitiktinė imtis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Atsitiktinė imtis (angl. random sample) – tai imtis, sudaryta taip, kad visi individai (objektai) turi tam tikrą tikimybę, nelygią nuliui, patekti į šią imtį.[1]

  • Jei šios tikimybės lygios, sudaroma paprastoji atsitiktinė imtis (angl. simple random sample). Pavyzdžiui, tokia imtis gali būti sudaryta iš visų gyventojų sąrašo, kai tiriamieji atrenkami, taikant atsitiktinių skaičių arba kitą tikimybių metodą.
  • Kartais populiacija (generalinė aibė) skirstoma į sluoksnius, atsižvelgiant į tam tikrą svarbų požymį (pvz., lytį, tautybę, regioną), ir iš kiekvieno sluoksnio sudaroma paprastoji atsitiktinė imtis. Šių imčių visuma sudaro sluoksniuotąją (stratifikuotą) atsitiktinę imtį (angl. stratified random sample).
  • Jei visų sluoksnių imčių tūriai yra proporcingi sluoksnių dydžiams, tuomet sluoksniuotoji atsitiktinė imtis yra reprezentatyvioji imtis (pvz., jei 40-59 metų gyventojai sudaro 20 proc. populiacijos, tai į imtį atrenkama 20 proc. iš šio populiacijos sluoksnio). Sluoksniuotosios atsitiktinės imties, skirtingai nei paprastosios, individų (objektų) patekimo į imtį tikimybės ne lygios, bet skirtingos, t. y. proporcingos sluoksnio dydžiui.
  • Grupinės atsitiktinės imties (angl. cluster random sample) vienetas yra tam tikra individų (objektų) grupė (pvz., šeima, mokykla, miesto kvartalas ir kt.). Tiriami visi atsitiktinai atrinktos mokyklos, ligoninės ir kt. individai.
  • Sisteminė atsitiktinė imtis (angl. systematic random sample) sudaroma, jei individai atrenkami remiantis tam tikra sistema. Pavyzdžiui, į imtį iš sąrašo atrenkamas kas dešimtas individas arba asmenys, kurių pavardės prasideda tam tikra raide.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Random Sampling“. Corporate Finance Institute. Nuoroda tikrinta 2024-02-03.