Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise (AdM) (liet. „Klaipėdos krašto darbo grupė“ arba "Klaipėdos krašto darbo draugija") – įkurta 1948 m. Vakarų Vokietijoje (Hamburge), ši organizacija vienija 1944 m. bei vėliau pasitraukusius per Rytų Prūsijos evakuacijąKlaipėdos krašto (vok. Memelland) gyventojus (mėmelenderius) bei jų palikuonius.[1] Įkurėja – Erika Janzen-Rock. Pagal 2008 m. duomenis, darbo grupei priklausė dar 12 vietinių grupelių, 3 vietinės bendrijos Vokietijoje bei 2 grupės iš dabartinio Klaipėdos krašto[2].

AdM grupės pagrindiniai tikslai:

  1. ryšių palaikymas su Tėvyne[1];
  2. buvusių Klaipėdos krašto gyventojų dokumentų rinkimas bei archyvavimas.[3]

AdM grupės iniciatyvos ir darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau nurodytas nepilnas sąrašas AdM darbų:

AdM archyvas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Klaipėdos krašto darbo grupės archyvas“ (AdM archyvas) – be abejo, didžiausias ir vertingiausias AdM grupės pastangų vaisius. Tai daugiausia dokumentai iš privačių kolekcijų, kuriuos sugebėjo išsaugoti itin sunkiomis aplinkybėmis besitraukiant iš Klaipėdos, gyventojai bei jų palikuonys[1]. Nuo 2011 m. AdM archyvas yra perduotas ir saugomas Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje. Archyvas ir toliau nuolat pildomas bei tvarkomas.

Eksponatų kilmės laiko tarpas: nuo XIX a. vidurio – iki 1944 m.[1]

Eksponatų rinkimo laikas: nuo 1948 m. – iki 2011 m. (63 metai).

Apytikslis bendras archyvo svoris: 5 tonos.

AdM archyvą sudaro:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • apie 1600 knygų (tarp jų – ypač vertinga Liudviko Rėzos versta Biblija (1816 m.) su jo paties prakalba)[1];
  • 600 dokumentų segtuvų (Klaipėdos krašto periodinių leidiniai, prisiminimai, rankraščiai, ataskaitos, pažymėjimai, metraščiai, Klaipėdos krašto pinigai, afišos ir kt.);
  • apie 150 įvairių paveikslų originalų ir kopijų (tarp jų – Gustav Boese, Hans Kallmayer, Max Pechstein darbai)[1];
  • seni žemėlapiai ir Memelio planai (įskaitant ypatingą faksimilę iš Vatikano bibliotekos – 1448 m. žemėlapį, kuriame, manoma, pirmą kartą pažymėtas Memelio miestas)[1];
  • nuotraukos, atvirukai, pašto ženklai, negatyvai ir skaidrės, filmai, stiklo negatyvai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 AdM archyvas. Archyvuota kopija 2014-05-17 iš Wayback Machine projekto. // Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka. <www.klavb.lt> (Žiūrėta 2014-05-17.)
  2. Klein, Manfred. TĖVIŠKĖS ISTORIJOS MEDŽIAGA KLAIPĖDIŠKIŲ ARCHYVE CLOPPENBURGE IR OLDENBURGE (VOKIETIJA). Archyvuota kopija 2014-05-18 iš Wayback Machine projekto. // Mokslo žurnalas "Knygotyra", 2008 m., t. 50, psl. 50. ISSN 0204–2061.
  3. „Kai Klaipėda Memeliu vadinos“… Archyvuota kopija 2014-05-17 iš Wayback Machine projekto. <http://memel.photofolio.org Archyvuota kopija 2014-05-17 iš Wayback Machine projekto.> (Žiūrėta 2014-05-18.)
  4. 4,0 4,1 Bočiulytė, Rita. Memelenderiai AdM archyvo lobius perdavė Klaipėdai. // Dienraštis „Klaipėda“, 2011-10-06.(Žiūrėta 2014-05-18.)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]