Apygardos teismas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Apygardos teismas - pirmąja instancija ir apeliacine instancija civilinėse ir baudžiamosiose bylose veikiantis teismas. Lietuvoje teismo veiklą nustato LR teismų įstatymas (19 str.).

Kompetencija[taisyti | redaguoti kodą]

Baudžiamosios justicijos pastatas, Hamburgo apygardos ir apylinkės teismų kompleksas

Apygardos teismas Lietuvoje yra pirmoji instancija civilinėms byloms:

  • kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo;
  • dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;
  • dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių;
  • dėl bankroto ir restruktūrizavimo;
  • pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo;
  • kurių viena šalis yra užsienio valstybė;
  • pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;
  • pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;
  • kitoms civilinėms byloms, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (LR CPK 27 str.);

Apygardos teismas Lietuvoje yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus LR BPK nurodytas bylas, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konsti­tucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais.

Apygardos teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų; atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]