Apvalinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apvalinimas – realiojo skaičiaus pakeitimas kitu, jam apytiksliai lygiu skaičiumi, turinčiu mažiau dešimtainių ženklų ar reikšminių skaitmenų.[1] Pavyzdžiui, pakeičiant 23,4476 € į 23,45 €, arba trupmeną 312/936 į 1/3 arba išraišką √2 į 1,414.

Apvalinimas dažniausiai daromas tam, kad gauti reikšmę, kurią yra lengviau užrašyti ir dirbti su ja negu su originalia reikšme. Galima kartu nurodyti suskaičiuoto skaičiaus tikslumą. Pavyzdžiui, kiekiui 123 456, kurio tikslumas žinomas tik tarp keleto šimtų, yra geriau sakyti „apie 123 500“.

Iš kitos pusės apvalinimas įveda apvalinimo klaidą rezultate. Apvalinimas yra beveik neišvengiamas daugelyje skaičiavimų – ypač kai dalinami du skaičiai į sveikąjį skaičių arba į slankiojo kablelio aritmetiką, kai skaičiuojamos matematinės funkcijos, tokios kaip kvadratinė šaknis, logaritmas ir sinusas arba, kai naudojamas slankiojo kablelio su fiksuotu skaičiumi reikšmingų skaitmenų. Skaičiavimų sekoje šios apvalinimo klaidos dažniausiai susideda ir tam tikrose sąlygose gali grąžinti nesąmoningą reikšmę.

Įprastas apvalinimas su žymėjimu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apvalindami nurodytą skaičių iki nurodyto skyriaus:

  • pasižymime skaitmenį to skyriaus iki kurio norime apvalinti;
  • pažymėtąjį skaitmenį paliekame tokį patį, jeigu pirmas po jo esantis skaitmuo yra nuo 0 iki 4;
  • pažymėtąjį skaitmenį padidiname vienetu, jeigu pirmas po jo esantis skaitmuo yra nuo 5 iki 9;
  • po pažymėtojo skaitmens esančius skaitmenis pakeičiame nuliais, jeigu tie skaitmenys yra po kablelio, tai juos atmetame.

Pavyzdžiui, 3,14159 suapvalinus iki šimtųjų bus 3,14. Suapvalinus 3,1153 iki šimtųjų bus 3,12.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]