Antanas Sologubas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Antanas Sologubas | |
|---|---|
| Sologubai | |
| |
| Giminės herbas | |
| Gimė | 1710 m. |
| Mirė | 1759 m. rugsėjo 6 d. (~49 metai) |
| Tėvas | Jonas Mykolas Sologubas |
| Motina | Elena Šamovska |
| Sutuoktinis (-ė) | Brigita Petronelė Radvilaitė |
| Vaikai | neturėjo |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Antanas Juozapas Sologubas (apie 1710 m. – 1759 m. rugsėjo 6 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos artilerijos generolas (1746–1759).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos bajorų Sologubų giminės atstovas, herbo „Prawdzicz“ savininkas. Lietuvos didžiojo iždininko Bresto vaivados Jono Mykolo Sologubo (apie 1697–1748) ir Elenos Šamovskos (prieš 1685–1727) jaunesnysis sūnus.
Mokėsi Novodvoro ir Krokuvos universitete, po to keliavo po Prancūziją. Karo metu dėl Lenkijos paveldėjimo 1733–1738 metais prancūzų armijos eilėse kovėsi Olandijoje ir Italijoje, už karinius nuopelnus gavo pulkininko laipsnį, buvo du kartus sunkiai sužeistas.
Buvo renkamas pasiuntiniu į 1740, 1744, 1746, 1748, 1750, 1752 ir 1754 metų seimus. Lietuvos tribunolų 1740 ir 1741 metais kartu su savo tėvu palaikė Sapiegas prieš Radvilas. Po to pakeitė savo pozicijas ir susigiminiavo su Radvilomis. 1746 metais gavo Lietuvos artilerijos generolo laipsnį.
1747 metais Antanas Juozapas Sologubas buvo renkamas Kauno deputatu į Lietuvos tribunolą, kur tapo tribunolo vicemaršalka ir faktiškai vadovavo tribunolo posėdžiuose. 1755–1756 metais parodė nedidelį aktyvumą savo sąjungininkų Radvilų ir Čartoriskių konflikto metu. Prancūzijos pasiuntinys Diuranas nesėkmingai bandė Antaną Sologubą įtraukti į proprancūzišką grupuotę. 1757 metais buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu.
Mirė pakeliui į Vilnių.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1744 m. rugsėjo 2 d. vedė kunigaikštytę Brigitą Petronelę Radvilaitę (1727–1773), Naugarduko vaivados ir generolo-leitenanto Mikalojaus Faustino Radvilos (1688–1746) ir Barboros Zavišaitės (1690–1762) dukterį.