Antanas Bazilis Dziedušickis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Antanas Bazilis Dziedušickis | |
|---|---|
| Dziedušickiai | |
| |
| Herbas „Sas“ | |
| Gimė | 1757 m. liepos 14 d. |
| Mirė | 1817 m. gruodžio 11 d. (60 metų) |
| Tėvas | Tadas Dziedušickis |
| Motina | Salomėja Žozefina Trembicka |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Grafas Antanas Bazilis Dziedušickis (1757 m. liepos 14 d. – 1817 m. gruodžio 11 d.) – ATR valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis raštininkas (nuo 1781 metų), masonas. Lenkijos vidaus politikos vadovas 1791–1794 metais.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lenkijos bajorų Dziedušickių giminės atstovas, herbo „Sas“ savininkas. Lenkijos armijos generolo-poručiko ir Karūnos didžiojo taurininko, grafo Tado Dziedušickio (1724–1777) ir Salomėjos Žozefinos Trembickos antrasis sūnus. Broliai – Valerianas Viktoronas, Jozefas Kalasantijus ir Vavrinecas.
1776 metais Antanas Bazilis Dziedušickis tarnavo Pastovios Tarybos užsienio reikalų departamente. 1777 metais kartu su ministru Karoliu Boskamp-Liasopolskiu išvyko į Osmanų imperiją. 1781 metais – Lietuvos didysis raštininkas. 1782 metais Antanas Bazilis Dziedušickis buvo paskirtas Nuolatinės tarybos užsienio reikalų sekretoriumi. 1786 metais – pasiuntinys į seimą nuo Livonijos vaivadijos.
Lydėjo Lenkijos karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį jo kelionės metu į Kanivo suvažiavimą su Rusijos ir Austrijos monarchais. Nuo Rusijos imperatorės Jekaterinos Didžiosios dovanų gavo tabokinę, išpuoštą deimantais. Dalyvavo Lenkijos karaliaus susitikime su Austrijos imperatoriumi Juozapu II, Korsune.
Po naujos konstitucijos 1791 metų gegužės 3 d. priėmimo Antanas Dzedušickis buvo paskirtas užsienio reikalų sekretoriumi „Įstatymo saugotojų“ taryboje. Jis išvyko į Drezdeną, kad įtikinti Saksonijos kurfiurstą sutikti į jo išrinkimą Lenkijos karaliumi ateityje. 1791 metų rugpjūtį dalyvavo Šventosios Romos imperijos imperartoriaus Juozapo II ir Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo suvažiavime Pilnicos pilyje, Drezdene.
Buvo Targovicos konfederacijos sekretoriumi. 1792–1793 metais – pašto generalinis direktorius su metine alga 100 tūkstančių lenkiškų auksinų. Jis taip pat vadovavo Lenkijos karaliaus susirašinėjimui. Grįžus Pastoviai Tarybai 1793 metais buvo paskirtas užsienio reikalų ministro pavaduotoju.
Tado Kosciuškos sukilimo pradžioje Antanas Dzedušickis 1794 metų balandžio 19 d. laikinos sukilėlių vadovybės nariu, nuo balandžio 23 d. jis buvo užsienio reikalų ministerijos vadovu. Po Aukščiausios Nacionalinės Vyriausybės sudarymo buvo paskirtas jo vadovo pavaduotoju.
Buvo apdovanotas Švento Stanislovo (1781) ir Baltojo erelio ordinais (1790).
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1787 m. sausio 2 d. Varšuvoje vedė Marianą Kozminską, Teodoro Kozminskio ir Anos Nepomuk Dzialinskos dukterį. Vaikai:
- Grafas Henrikas Severinas Ignotas (1795–1845)
- Grafas Ignotas (? – 1828)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Włodzimierz Dzwonkowski, Antoni Bazyli Dzieduszycki, w: Polski Słownik Biograficzny, t. VI, Kraków 1948, s. 106–107.
- Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008.