Ankor Vatas
Angkor Vatas (khmer. ប្រាសាទ អង្គរវត្ត) – didžiulis induistų šventyklos kompleksas Angkoro mieste Šiaurės Vakarų Kambodžoje, pastatytas khmerų karalių iniciatyva IX–XV amžiuje. Angkor Vatas drauge su kitomis Angkoro šventyklomis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šventykla vaizduojama ant Kambodžos vėliavos ir yra pagrindinis šalies simbolis.
Turinys |
[taisyti] Esminė informacija
- Statybos data: XII amžius
- Stilius: khimerų induistų
- Statybos medžiaga: akmuo
- Santykis su religija: iš pradžių šventykla buvo vien induistų, vėliau tapo ir budistų, ir induistų maldininkų lankoma vieta
[taisyti] Istorija
Šventyklos kompleksas atkartojo induizmo pasaulį. Ji pastatyta aplink centrinį pastatą (bokštą), kuris atspindi induizmo idėją apie šventąjį Meru kalną – dievų buveinę, esančią induizmo kosmoso ašyje. Išorinės sienos simbolizavo kalnus, kurie, kaip manoma, žymėjo pasaulio kraštą. Jas supo platus griovys, simbolizuojantis anapus esantį vandenyną. Angkoro dirbtinių griovių, kanalų ir rezervuarų sistema buvo sukurta šiai metafizinei sąvokai iliustruoti, tačiau turėjo ir didelę praktinę reikšmę. Ji surinkdavo iš upių sezoninį vandenį ir nuolat drėkindavo didžiulius ryžių laukus. Tai buvo karalystės galybės ir žemės ūkio klestėjimo pamatas.
Po tajų užkariavimo XV amžiuje, Angkoro miestą, išskyrus Angkor Vatą, pasiglemžė džiunglės. Šventykla, apgyvendinta ir saugoma budistų vienuolių, tapo svarbia piligrimystės vieta, lankoma visos Pietryčių Azijos budistų ir induistų. Tačiau europiečiams ji liko neprieinamas pasaulis, slypėjęs beveik neįžengiamose džiunglėse kone 400 metų. 1860 metais šią vietą „atrado“ prancūzų kolonistai ir pradėjo svarbią atstatymo programą. Tarptautinėmis pastangomis – nepaisant žalos, kurią padarė karas, aplaidumas ir šventyklos plėšimai – stengtasi išsaugoti šio kadaise didingo miesto liekanas. Angkoro šventyklos kompleksas priskirtinas didžiausiems ano meto architektūros laimėjimams. Angkor Vatas prilygsta bet kuriai didingiausiai viduramžių Europos katedrai.
[taisyti] Santykis su religija
Kiekvienas khmerų karalius tikėjo, kad jame įsikūnijęs induistų dievas, todėl jie statydavo šventyklų kompleksą, kad pagarbintų dievybę globėją ir patys save. Pirmieji valdovai pradėjo nuo nedidelių pastatų, bet vėlesnieji karaliai stengėsi nurungti savo pirmtakus šventyklų dydžiu ir puikumu. Angkor Vatas buvo šių „varžybų“ kulminacija. Angkor Vatas yra didžiausias ir žymiausias induistų šventyklos kompleksas visame regione. Šis šventyklos kompleksas skirtas vienam iš trijų didžiųjų induizmo dievų – Višnui. Jis taip pat yra ir statytojo Surjavarmano II kapas, todėl statinys nukreiptas į vakarus (o ne į rytus, kaip buvo įprasta) – tikima, kad ten iškeliauja mirusieji.
[taisyti] Architektūros ypatybės
Angkor Vatas užima beveik 2,6 kvadratinių kilometrų teritoriją. Jo viduje yra didžiulis vienuolynas. Akmenimis grįstas kelias su baliustradomis, išlenktomis kaip mitologinė induizmo gyvatė, veda per griovį prie masyvaus įėjimo portalo ir toliau – į pačią aptvertą šventyklą. Ją sudaro trys pakopos, kiekvieną iš jų pabrėžia kampinis bokštas, sujungtas su dengtais portikais, ir statūs laiptai, kylantys į paviljonus ir galiausiai siekiantys centrinį bokštą. Dekoratyviniai motyvai iškalti visose smiltainio ir vulkaninių uolienų sienose, kiemus ir terasas puošia įvairios statulos. Aplink einančios žemiausios atviros galerijos vidinėse sienose buvo aptiktos vertingiausios Angkor Vato skulptūros. Daugiau negu 1,6 kvadratinių kilometrų tęsiasi didesni nei žmogaus ūgio meistriškai iškalti bareljefai, vaizduojantys dievų žygdarbius ir Surjavarmano II gyvenimą.
