Andokiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Andokiai
Gyventojų skaičius 370–520[1]
Populiacija šalyse Kolumbijos vėliava Kolumbija: ~370
Peru vėliava Peru: ?
Kalba (-os) andokių, ispanų
Religijos prigimtinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės vitotai, borai

Andokiai (sav. paasiaja/pʌʌsíʌhʌ) – indėnų tauta, gyvenanti pietryčių Kolumbijoje (Kaketos ir Amazonės departamentuose), prie Kaketos ir Adučės upių, pavienių yra Peru. Populiacija ~140–150 žmonių. Andokių kalba neaiškios kilmės, laikoma izoliuota (nors spėjama esant borų-vitotų šeimos nare), skirstoma į šiaurinę ir pietinę tarmes. Taip pat vartoja ispanų kalbą, kai kurie – tupių. Išlaikę prigimtinę tikybą.

XX a. pr. andokių skirtingais skaičiavimais būta nuo 2 iki 10 tūkstančių. Vertėsi kapline-lydimine žemdirbyste (daugiausia manijokų auginimu). Gamindavo akmeninius kirvius, kuriais mainikavo su kitais indėnais. Būta patriarchalinių toteminių giminių. Kiekviena egzogaminė grupė, sudaryta iš 60–100 žmonių, gyveno viename didžiajame name (malokoje). 2–3 gimininės bendrijos galėdavo statyti malokas (bo'əkonə) greta.

XX a. pr. andokiai labai nukentėjo nuo kaučiuko prekeivių. Taip pat jų žemes nusiaubė Peru-Kolumbijos karas – 1932 m. andokiai buvo perkelti į Ikitoso apylinkes. Po karo susivieniję grįžo į savo gimtąsias žemes.

Dabar andokiai daugiausia verčiasi gerybių rinkimu prekybai (kaučiuko ir kt.). Nors XX a. pr. buvo pradėję statyti kreolinio pobūdžio namus, vėliau sugrįžo prie malokų. Apranga kreoliška. Krikščionybės priėmimo išvengė. Atgaivintos tradicinės apeigos (kaukių dėvėjimas progomis, pliekimas), išlikusi mitologija.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.ethnologue.com/18/language/ano/
  2. Андоке,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.