Amiantinė šlakabudė
| Cystoderma amianthinum |
|---|
 Amiantinė šlakabudė (Cystoderma amianthinum) |
| Mokslinė klasifikacija |
 Index Fungorum
|
Amiantinė šlakabudė (Cystoderma amianthinum) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, šlakabudžių (Cystoderma) genties grybų rūšis.
- Augimo vieta
Spygliuočių miškai, retai lapuočių miškai.
- Augimo laikas
Vasara, ruduo.
- Pagrindiniai požymiai
Kepurėlė grūdėta, kotas kepurėlės spalvos, plaušuotas.
Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2–3 cm skersmens, paplokščia, su gūbreliu, mulkiai, plaušuotai grūdėta, pakraščiai su baltais, gelsvais dalinio apvalkalo likučiais, nuo šviesos ochriškai geltonos, oranžinės, išblunkančios iki gelsvos spalvos. Lakšteliai balti, siauri, tankūs, seni - gelsvi, priaugtiniai. Kotas 4–8×0,3–0,5 cm, su nežymiu žiedeliu, virš kurio lygus, švelniai taškuotas, žemiau jo, kaip ir kepurėlė - grūdėtas, plaušuotas. Trama plona, gelsva, rusvai gelsva, nemalonaus kvapo ir skonio. Sporos mažos - 4–6×3–4,5 μm.
Būdingi požymiai: vaisiakūniai plaušuoti, geltonai ochrinės spalvos, sporos amiloidinės.
Auga pavieniui, grupelėmis tarp samanų. Nevalgoma. Labai dažna, kur kas dažnesnė nei grūdėtoji ar cinoberinė šlakabudės.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 211 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
