Amiantinė šlakabudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cystoderma amianthinum
Amiantinė šlakabudė (Cystoderma amianthinum)
Amiantinė šlakabudė (Cystoderma amianthinum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
(Wikispecies-logo.svg Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
(Wikispecies-logo.svg Agaricaceae)
Gentis: Šlakabudė
(Wikispecies-logo.svg Cystoderma)
Rūšis: Amiantinė šlakabudė
(Wikispecies-logo.svg Cystoderma amianthinum)
LogoIF.png Index Fungorum

Amiantinė šlakabudė (lot. Cystoderma amianthinum) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, šlakabudžių (Cystoderma) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Spygliuočių miškai, retai lapuočių miškai.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė grūdėta, kotas kepurėlės spalvos, plaušuotas.

Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2–3 cm skersmens, paplokščia, su gūbreliu, mulkiai, plaušuotai grūdėta, pakraščiai su baltais, gelsvais dalinio apvalkalo likučiais, nuo šviesos ochriškai geltonos, oranžinės, išblunkančios iki gelsvos spalvos. Lakšteliai balti, siauri, tankūs, seni - gelsvi, priaugtiniai. Kotas 4–8×0,3–0,5 cm, su nežymiu žiedeliu, virš kurio lygus, švelniai taškuotas, žemiau jo, kaip ir kepurėlė - grūdėtas, plaušuotas. Trama plona, gelsva, rusvai gelsva, nemalonaus kvapo ir skonio. Sporos mažos - 4–6×3–4,5 μm.

Būdingi požymiai: vaisiakūniai plaušuoti, geltonai ochrinės spalvos, sporos amiloidinės.

Auga pavieniui, grupelėmis tarp samanų. Nevalgoma. Labai dažna, kur kas dažnesnė nei grūdėtoji ar cinoberinė šlakabudės.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 211 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Amiantinė šlakabudė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka