Amžinoji nuodėmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Amžinoji nuodėmė arba Neatleidžiama nuodėmė - krikščionių teologijoje nuodėmė, kurią padaręs nusidėjėlis nebegali būti išganytas ir gauti amžinąjį gyvenimą. Ši sąvoka kildinama iš Jėzaus pasisakymų Evangelijose pagal Matą [1] ir Morkų [2]:

Cquote2.png „Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų; bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“ (Mk 3:28-29)
Cquote1.png


Užuominų apie šią nuodėmę randama apaštalo Pauliaus Laiške žydams [3]:

Cquote2.png Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangaus dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais, patyrė gerąjį Dievo žodį bei būsimojo amžiaus galybę ir nupuolė, tų nebeįmanoma iš naujo atgaivinti atsivertimui, nes jie sau kryžiuoja Dievo Sūnų ir išstato jį paniekai. (Žyd 4:4-6)
Cquote1.png


Viena galimų interpretacijų, pateikiama Šv. Jono Auksaburnio, yra ta, jog tai nuodėmė tų, prie kurių Dievas buvo priėjęs labai arti, kurie akivaizdžiai yra patyrę jo meilę, kurie matė Dievo galią, tačiau nepaisant viso šito, vis viena nusisuko nuo jo.

Neatleidžiamos nuodėmės sąvoka yra ir Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios mokyme.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]