Jonas Auksaburnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Auksaburnis

Jonas Auksaburnis (345407 m.) – vienas žymiausių krikščionių pamokslininkų, veikėjų ir rašytojų, Konstantinopolio arkivyskupas. Dėl savo iškalbingumo pramintas Auksaburniu (Chrizostomu).

Jonas Auksaburnis pasikrikštijo būdamas 18 m. ir tapo Bažnyčios skaitovu. 381 m. buvo įšventintas diakonu, o 386 m. tapo presbiteriu. Tais pačiais metais Jonas Auksaburnis buvo paskirtas sakyti pamokslus pagrindinėje Antiochijos bažnyčioje.

397 m. prieš savo norą Jonas Auksaburnis buvo išrinktas Konstantinopolio vyskupu ir 398 m. įšventintas. Tačiau vietiniai dvasininkai Joną laikė per griežtu ir 403 m. „Sinode po ąžuolu“ jie Joną nušalino. Imperatorius pritarė šiam sprendimui ir galiausiai jį ištrėmė. Tačiau kilus Konstantinopolio gyventojų maištui ir pasipiktinimui, imperatorius Joną grąžino atgal.

Buvo sumanyta antrą kartą jį pašalinti iš Bažnyčios, tačiau jis vėl atsisakė. Kartą, besirengiantį krikštyti katuchumenus, kareiviai jį ištempė iš Bažnyčios, o krikšto vandenį, kaip teigiama, nudažęs kraujas. Galiausiai, 404 m. jis buvo ištremtas. Po trejų metų (407 m.) Jonas Auksaburnis mirė. 438 m. jo palaikai buvo grąžinti į Konstantinopolį ir palaidoti Apaštalų bažnyčioje.

Jonas buvo pagerbtas už savo drąsą ir pamaldumą. Nuo VI a. jis vadinamas Auksaburniu, nes buvo tikras pamokslų meistras. Šimtai išlikusių jo pamokslų ypač įžvalgiai atskleidžia graikiškios Biblijos prasmę ir rodo gebėjimą praktiškai pritaikyti klausytojams.