Altazimutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Altazimutas (lot. altum – „aukštas“ + azimutas) – prietaisas, skirtas šviesulių aukščiams ir azimutams matuoti. Altazimutą sudaro limbai, pritvirtinti prie vertikalios ir horizontalios ašių, ir žiūrono, pritvirtinto prie horizontalios ašies. Azimutas keičiasi, sukant prietaisą apie vertikalią ašį, o aukštis – sukant apie horizontalią ašį. Didžiausias matavimo tikslumas 5′′.

Altazimutas vartojamas kartografijoje, geodezijoje, astronomijoje.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Altazimutas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 173 psl.