Azimutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Azimutas geografijoje ir geodezijoje – kampas tarp šiaurės krypties ir krypties į tam tikrą daiktą (objektą) vietovėje; skaičiuojamas laipsniais nuo 0° iki 360° laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi. Pvz., rytų azimutas sudaro 90°.

Azimutas astronomijoje – viena iš horizontinės sistemos koordinačių – tai kampas tarp šiaurės krypties ir krypties į tašką, kuriame susikerta horizontas ir vertikalas, einantis per dangaus objektą. Jis skaičiuojamas laipsniais nuo 0° iki 360° laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi (nuo šiaurės taško į rytus). Pvz., rytų azimutas sudaro 90°. Kita horizontinės sistemos koordinatė yra aukštis arba zenitinis nuotolis. Senesniuose vadovėliuose galima rasti, kad azimutas astronomijoje matuojamas nuo pietų taško į vakarus. Toks susitarimas nustato, kad azimutas lygus nuliui, kai valandų kampas (pirmosios pusiaujinės sistemos koordinatė) irgi lygus nuliui. Tačiau tai patogu naudoti tik stebint iš šiaurės pusrutulio platumų – kuomet dauguma žvaigždžių kulminuoja pietuose.