Aleksandras Litovčenko

Aleksandras Litovčenko rus. Алекса́ндр Дми́триевич Лито́вченко

Aleksandras Litovčenko (autorius Ivanas Kramskojus, 1878 m.)
Gimė	1835 m. kovo 26 d. Kremenčukas, Rusijos imperija
Mirė	1890 m. birželio 28 d. (55 metai) Sankt Peterburgas, Rusijos imperija

Veikla	rusų istorinio ir religinio žanro tapytojas, Sankt Peterburgo dailės akademijos akademikas, keturiolikos maišto dalyvis, vienas iš „Dailininkų artelės“, Kilnojamųjų dailės parodų draugijos steigėjų

Alma mater	Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija

Aleksandras Litovčenko (rus. Алекса́ндр Дми́триевич Лито́вченко, 1835 m. kovo 26 d., Kremenčukas, Rusijos imperija – 1890 m. birželio 28 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija) – rusų istorinio ir religinio žanro tapytojas, Sankt Peterburgo dailės akademijos akademikas, keturiolikos maišto dalyvis, vienas iš „Dailininkų artelės“, Kilnojamųjų dailės parodų draugijos steigėjų.^[1]^[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aleksandras Litovčenko gimė 1835 m. kovo 26 d. Kremenčuke, Rusijos imperijoje, vargingoje miestiečių šeimoje. Įstojo mokytis į Sankt Peterburgo imperatoriškąją dailės akademiją. 1855, 1857 ir 1858 m. Litovčenko buvo apdovanotas dviem mažaisiais ir dviem didžiaisiais sidabro medaliais. 1861 m. jis gavo mažąjį aukso medalį už paveikslą „Charonas perkelia mirusiųjų sielas“. Studijų metu Litovčenko turėjo pats save išsilaikyti, dirbo retušuotoju vienoje fotoateljė.^[3]

1863 m. lapkričio 9 d. Aleksandras Litovčenko dalyvavo Dailės akademijos keturiolikos studentų maište. Studentai atsisakė dalyvauti konkurse dėl didžiojo aukso medalio. Konkursas buvo skirtas Dailės akademijos 100-osioms gyvavimo metinėms. Nuo 1863 m. Aleksandras Litovčenko buvo Sankt Peterburgo dailininkų artelės, kuriai vadovavo Ivanas Kramskojus, nariu. Buvo vienas šios artelės steigėjų.^[4]

1868 m. už paveikslą „Сокольничий” Litovčenko suteiktas akademiko vardas. Gavus šį vardą, Peterburgo dailės akademija Litovčenko suteikė dirbtuves, kuriose dailininkas ketverius metus kūrė paveikslą „Caras Ivanas Rūstusis parodo savo brangenybes anglų pasiuntiniui Gorsejui”.

Nutapęs paveikslą Litovčenko 1874 m. jį pristatė Peterburgo dailės akademijos tarybai įvertinti. Jis tikėjosi gauti profesoriaus vardą. Kūrinys buvo įvertintas kaip neišbaigtas istoriniu ir ypač archeologiniu požiūriu. Menininkas nesutiko su Dailės akademijos tarybos vertinimu ir paprašė konkretesnių nurodymų bei paaiškinimų, tačiau gavo atsakymą, kad taryba nemano, kad būtina su juo susirašinėti. Nuo to laiko Litovčenko visiškai pasitraukė iš Dailės akademijos ir iki savo mirties su ja elgėsi labai desperatiškai bei aštriai.

Aleksandras Litovčenko mirė 1890 m. birželio 28 d. Sankt Peterburge.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomi Litovčenko kūriniai: „Olimpinės žaidynės“ (1860 m. Akademijos paroda), „Caras Petras ir caraitis Ivanas, kuriuos jų motina parodė lankininkams“ (1862 m. akademijos paroda), „Tamara“, (dailininkui už šį paveikslą Dailės akademijos taryba padėkojo, 1863 m. paroda). 1862–1863 m. Litovčenko nutapė paveikslus „Judo bučinys“ ir „Dievas sutramdo izraelitų maištą prieš Mozę“. Už šiuos paveikslus dailininkas gavo pinigines premijas. Paveikslas „Сокольничий” buvo eksponuojamas Dailės akademijos 1869 m. parodoje. Paveikslas „Caras Ivanas Rūstusis parodo savo brangenybes anglų pasiuntiniui Gorsejui” buvo eksponuotas Dailės akademijos parodoje, 1875 m. (šiuo metu paveikslas saugomas Rusų nacionaliniame muziejuje).

Litovčenko tapė ir portretus, pvz., S.Andrejevskio ir rusų istoriko Vladimiro Veljaminovo – Zernovo portretai (1878 m. Akademijos paroda), paveikslas „Ofelija” ir N.Sokovniko portretas (1878 m. „Peredvižnikų” paroda), G.Malakeno portretas, „Pastatymas pralaimėtas” (VIII „Peredvižnikų” paroda 1880 m.), Marulkos Trachtenberg portretas (IX „Peredvižnikų” paroda 1881 m.), „Bajorė Morozova” (XIII „Peredvižnikų” paroda 1885 m.), „Caras Aleksejus Michailovičius ir vyskupas Nikonas Novogrodskis prie stebukladario Maskvos metropolito Filipo karsto” (XIV „Peredvižnikų” paroda 1886 m.), „Bajorė” (XVIII „Peredvižnikų” paroda 1890 m.) ir t. t.^[5]

Litovčenko paveikslai buvo eksponuojami ir tarptautinėse parodose, pvz., pieštuku nupieštas „Damos portretas” ir „Riterio galva” eksponuoti Paryžiaus tarptautinėje parodoje 1867 m., du portretai bei paveikslas su „Ivanu Rūsčiuoju” eksponuoti Paryžiaus tarptautinėje parodoje 1878 m.^[6]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Caras Ivanas Rūstusis parodo savo brangenybes anglų pasiuntiniui Gorsejui
Charonas perkelia mirusiųjų sielas per Siksto upę
Caras Aleksejus Michailovičius ir vyskupas Nikonas Novogrodskis prie stebukladario Maskvos metropolito Filipo karsto
Bajorė
Ledlaužis Sankt Peterburge, Nevoje

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Литовченко Александр Дмитриевич // Большая советская энциклопедия / Гл. ред. А. М. Прохоров. – Изд. 3-е. – М.: „Советская Энциклопедия”, 1973. – Т. 14: „Куна – Ломами”. – С. 559. – 624 с.
↑ Рогинская Ф. Г. Список членов Товарищества передвижных художественных выставок // Товарищество передвижных художественных выставок. – М.: Искусство, 1989. – 429 с. – 30 000 экз. – ISBN 5-87685-054-3.
↑ Кондаков С. Н. ЛИТОВЧЕНКО, Александръ Дмитріевичъ // Список русских художников к юбилейному справочнику Императорской Академии Художеств = Списокъ русскихъ художниковъ къ юбилейному справочнику Императорской Академіи Художествъ. – СПб.: Товарищество Р. Голике и А. Вильборг., 1914. – Т. II. – С. 115. – 454 с.
↑ Лейкинд О.Л., Северюхин Д.Я. Артель художников. Историко-культурный интернет-портал „Энциклопедия Санкт-Петербурга". Международный благотворительный фонд им. Д.С. Лихачев.
↑ Литовченко Александр Дмитриевич // Большая советская энциклопедия / Гл. ред. А. М. Прохоров. – Изд. 3-е. – М.: «Советская Энциклопедия», 1973. – Т. 14: «Куна – Ломами». – С. 559. – 624 с. – 629 тыс, экз.
↑ Эрнстъ. Литовченко, Александръ Дмитріевичъ // Русский биографический словарь: В 25 т. = Русскій біографическій словарь / Н. Д. Чечулин и М. Г. Курдюмов. – СПб.: Императорское Русское Историческое Общество, 1914. – Т. 10 «Лабзина – Ляшенко». – С. 470–472. – 846 с.

[1] Литовченко Александр Дмитриевич // Большая советская энциклопедия / Гл. ред. А. М. Прохоров. – Изд. 3-е. – М.: „Советская Энциклопедия”, 1973. – Т. 14: „Куна – Ломами”. – С. 559. – 624 с.

[2] Рогинская Ф. Г. Список членов Товарищества передвижных художественных выставок // Товарищество передвижных художественных выставок. – М.: Искусство, 1989. – 429 с. – 30 000 экз. – ISBN 5-87685-054-3.

[3] Кондаков С. Н. ЛИТОВЧЕНКО, Александръ Дмитріевичъ // Список русских художников к юбилейному справочнику Императорской Академии Художеств = Списокъ русскихъ художниковъ къ юбилейному справочнику Императорской Академіи Художествъ. – СПб.: Товарищество Р. Голике и А. Вильборг., 1914. – Т. II. – С. 115. – 454 с.

[4] Лейкинд О.Л., Северюхин Д.Я. Артель художников. Историко-культурный интернет-портал „Энциклопедия Санкт-Петербурга". Международный благотворительный фонд им. Д.С. Лихачев.

[5] Литовченко Александр Дмитриевич // Большая советская энциклопедия / Гл. ред. А. М. Прохоров. – Изд. 3-е. – М.: «Советская Энциклопедия», 1973. – Т. 14: «Куна – Ломами». – С. 559. – 624 с. – 629 тыс, экз.

[6] Эрнстъ. Литовченко, Александръ Дмитріевичъ // Русский биографический словарь: В 25 т. = Русскій біографическій словарь / Н. Д. Чечулин и М. Г. Курдюмов. – СПб.: Императорское Русское Историческое Общество, 1914. – Т. 10 «Лабзина – Ляшенко». – С. 470–472. – 846 с.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]